Sausio 13-osios naktį Ežerėlyje sukaukė sirena. Mudu su žmona Birute dar nemiegojom, stebėjom įvykius per televiziją. Rodė, kaip sovietų armija artėja prie televizijos bokšto. Mūsų sūnui jaunėliui Vytautui suėjo pusė metų. Jis, išgirdęs tą sireną, išsigando ir ilgai verkė. Pabudo ir dukros, Milda ir Vaida. Jos klausinėjo, kas vyksta. Paaiškinome joms, kad rusų armija puola niekuo nekaltus žmones. Aš tada tuoj apsirengiau, įsidėjau kelis sumuštinius, atsisveikinau ir išėjau į savivaldybę. Ten jau susirinkę žmonės laukė autobuso į Juragius. Nuvykę pamatėm minią žmonių, daugelis jų dainavo, šoko, kūreno laužus. Aš Juragiuose budėjau penkias naktis ir vieną dieną.
Labai norėčiau, kad tokie įvykiai Lietuvoje daugiau nepasikartotų. Tepadeda mums Dievas toliau gyventi taikoje.
Skausmas ir viltis : 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant / [sudarytoja Vidimanta Poškaitienė]. – Kaunas, 2002, p. 69.