J.Baranauskas iš vakaro su šeima žiūrėjo televizorių ir išgirdęs diktorės Eglės Bučelytės skelbiamą informaciją, kad rusų kariškiai įsiveržė į televizijos bokštą, suprato, kad įvykiai pakrypo bloga linkme. Nutrūkus televizijos transliacijai, Jonas įsijungė radijo imtuvą, per kurį buvo pranešama anglų, vokiečių, lietuvių kalba kraupios žinios: prie televizijos bokšto tankai, kariai, minios žmonių. Apie 2 valandą nakties jis išgirdo mašinos signalą ir išėjęs pamatė A.Arbačiauską, D.Lukošiūną ir kitus vyrus, pasiruošusius vykti į Juragius prie radijo ir televizijos stoties. Vyrai važiavo ne pagrindiniu keliu, o laukais pro Jurginiškius, matė nuo Kauno pusės atvažiuojančių mašinų šviesas – tai atrodė tarsi spindulių jūra. Jos visos judėjo Juragių RTS link. Atvažiavę vyrai jau rado nemažai žmonių, visi kalbėjo apie tragiškus įvykius Vilniuje. Žinios buvo liūdnos, žmonės – pasipiktinę ir susijaudinę. Daugelis gynėjų turėjo radijo imtuvus ir klausėsi iš Sitkūnų transliuojamų žinių. Žmonės buvo nusiteikę bet kam, net pačiam blogiausiam. Per radiją pranešė, kad Sitkūnų ir Juragių link juda tankai, tačiau jie nepasirodė, tiesa, apie 5 valandą ryto nuo Kačerginės pravažiavo karinė vilkstinė, bet prie Juragių nesustojo. Paryčiui žmonių buvo dar daugiau, iš Kauno atvykę autobusai išsirikiavo aplink Juragių RTS. Iš pradžių gynėjai elgėsi chaotiškai, bet paskui pradėta veikti organizuotai: buvo paskirti atsakingi žmonės, nes gynėjai per radijo imtuvus išgirdo, kad gali būti išdavikų. Šiandien Jonas neatsimena, buvo ten sužeistų žmonių ar ne.
Nejučia išaušo rytas. Žmonių antplūdis didėjo, nors kai kurie išvažiuodavo. Paklaustas, kokios mintys aplanko šiandien, Jonas sako. kad tada buvo didžiulis žmonių dvasinis pakilimas, euforija, jie buvo pasiryžę net drastiškiausiam žingsniui. Tačiau sunku pasakyti, ar šiandien žmonės taip sukiltų, kaip tada.
Užrašė N.Gudaitienė, Ilgakiemio kultūros centro direktorė
Skausmas ir viltis : 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius prisimenant / [sudarytoja Vidimanta Poškaitienė]. – Kaunas, 2002, p. 65, 66.