VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA

1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Valentaitė Daiva, Juozo

profesija:
pareigos:

2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:

2.1. KAS ĮVYKO?: Smurtas prieš taikius Lietuvos žmones.
2.2. KUR ĮVYKO?: Prie Televizijos bokšto.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13 d.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Buvau įvykio liudininke apie 1–1,5 valandos (nuo 1.45 iki 3.00 val.), tiksliai negaliu pasakyti, nes neturėjau laikrodžio.

3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:

3.1. KĄ DARĖTE?: Reiškiau savo protestą prieš vykdomą smurtą.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Su drauge, gyvenančia Vilniuje.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?

4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:

4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:

5. PRIEDAI:

Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:

6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 24

PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius

Nuo sausio 11 d. 17 val. budėjau Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje. 12 d. 23 val. nuėjau pailsėti pas draugę, kuri gyvena Žvėryne prie pat tilto, manydama po kelių valandų grįžti. Pabudome nuo patrankų šaudymo, drebėjo langai. Labai skubiai apsirengėm (buvo 1.30 val.), išbėgome į gatvę, susistabdėme pravažiuojančią mašiną ir po 5–10 min. buvome prie Televizijos bokšto.

Bėgant girdėjosi patrankų šaudymas, matėsi prožektorių švysčiojimas. Prabėgome pro kažkokią sutraiškytą lengvąją mašiną. Girdėjosi kalbant, kad daug sužeistų, o bokštas jau paimtas. Užbėgom ant pylimo. Čia buvo tokia situacija. Maždaug 15–20 metrų nuo pylimo krašto stovėjo nemaža grupė žmonių. Įsimaišėme į šią grupę. Televizijos bokštas buvo be didžiųjų pirmo aukšto langų, aplink jį stovėjo tankai. Dešinėje nuo mūsų grupės buvo tuščias tarpas, po kurį dideliu greičiu sukinėjosi į visas puses šaudanti tanketė. Buvo mėtomi dujiniai paketai. Kiek prisimenu, buvo labai didelis triukšmas. Blykčiojant prožektoriams periodiškai matėsi “dujų uždanga” ir net kelis kartus jautėsi aštrus dujų kvapas.

Prieš mūsų grupę stovėjo ginkluoti kareiviai su automatais, tarp jų ir tankų, apsupusių bokštą, buvo nemažas tarpas. Žmonės skandavo “Lietuva”, prisimenu, pradėjo dainuoti “Ant kalno mūrai” ir kažkokią kitą dainą, bet dainos nebelabai skambėjo. Prisimenu, kad kurį laiką stovėjom antroje eilėje ir tramdžiau vyriškį, kuris vis veržėsi į priekį, sakydamas, kad ieško žmonos, kuri kažkur čia turi būti. Desantininkai šaudė į viršų ir į apačią, liepdami išsiskirstyti. Žmonės nebe taip jau rūpestingai dainavo ir skandavo “Lietuva”.

Nežinau kokiu būdu ir po kiek laiko atsidūriau pirmoje eilėje. Prieš mane stovėjo kareivis su automatu, palyginti jaunas, ko gero iš Vidurinės Azijos. Jis visą laiką kartojo “molčat, budu strieliat” ir pagąsdinimui šaudė į žemę. Greta manęs kairėje stovėjusi draugė bandė gėdinti priešais stovintį desantininką. Prieš žmones stovintys desantininkai pradėjo šaudyti. Prieš mane stovintis šovė į žemę. Kiek prisimenu prožektoriaus šviesoje pamačiau automato vamzdį nukreiptą ne į žemę, bet į priešais stovinčių žmonių kojas. Jei buvo šaudoma ir tuščiais šoviniais, priešais stovintys žmonės turėjo pajusti šio šaudymo pasekmes. Staiga sutemo, žmonės pajudėjo ir prisimenu, kad kažkas mane tempė už striukės, buvo labai sunku trauktis, nes kojos klimpo į purvą. Kai buvom netoli pylimo krašto, pamačiau labai dideliu greičiu pralekiančią zigzagu tanketę, kuri galėjo atlėkti iš kairės.

Noriu pažymėti, kad stovint prieš desantininkus kažkuriuo tai sąlyginai “ramesniu” momentu pastebėjau blykčiojimą kažkuriame iš bokšto aukštų. Man pasirodė panašu į rankinio žibintuvėlio švysčiojimą, o gal tai galėjo būti šaudymas.

Prisimenu tiesiog fizinį skausmą išgirdus: “... Lietuva išlaisvinta... gelbėjimo komitetas kontroliuoja padėtį...” Nuo pylimo nusileidome kažkokiais cementiniais laipteliais. Pro mus prabėgo verkianti moteris, sakydama, “kaip man gyventi, juk aš rusė, juk šaudo prisidengdami mano vardu...” Prisimenu, kad mačiau kelias greitosios pagalbos mašinas, į kurias nešė sužeistuosius.

Noriu pažymėti, kad ir po šių įvykių žmonės būriavosi, o dauguma skubėjo į Nepriklausomybės aikštę.

Išvados:

1. Tankai apsupo bokštą, apie 2 val. aukštesniuose aukštuose vyko kova, matėsi blykčiojimai.

2. Desantininkai stengėsi nuvaryti žmones, atitraukti dėmesį, kad būtų nematoma, kas vyksta bokšte. Tam naudojo dujų paketus, šaudančias, labai dideliu greičiu zigzagais lakstančias tanketes, desantininkus su automatais.

3. Pagrindinis šio smurto akcijos organizatorius – Nacionalinio gelbėjimo komitetas. Tai patvirtino šio komiteto atstovo balsas iš tanko po šios siaubingos akcijos.

4. Dalis Lietuvos rusų pasibaisėjo, kad jų vardu daromos beginklių žmonių skerdynės.

1991 m. sausio 24 d.