Televizijos ir radijo komitetas Konarskio gatvėje
Sausio 13-ąją, prieš 2 val., pasibaigus “Armonikos” koncertui, Konarskio gatve pravažiavo karinė ryšių mašina ir kita – krovininė. Paskui juos važiavo tankai, BTR‘ai ir sunkusis tankas, kuris vėliau iššovė apie penkis kartus. Mašinos atvežė ir daug desantininkų, kurie ginkluoti metaliniais strypais, automatais puolė žmones. Pasigirdo šūviai, sprogimai. Grupė desantininkų veržėsi prie Radijo komiteto durų. Tačiau žmonės juos nustūmė nuo laiptų, nuo durų. Į žmonių minią buvo mėtomi sprogstamieji paketai. Vienas paketas sprogo visai netolo manęs. Viskas paskendo dūmuose, nieko negirdėjau. Kai dūmai prasiskirstė, ant betoninio bortelio gulėjo žmogus. Norėjau eiti prie jo, bet po kojomis buvo kitas žmogus. Jis buvo visas kruvinas ir be gyvybės ženklų. Jį nunešėme į greitosios pagalbos mašiną, jis nejudėjo ir neišleido jokio garso. Kadangi nuo sprogimo buvau apkurtintas, šoko būsenoje, kas vyko toliau tiksliai pasakyti sunku. Vėliau viskas praėjo, tik ausyse spengė. Vėliau atvažiavo du autobusai su civiliais žmonėmis, kurie, lydimi kareivių, nuėjo į pastatą. Kareiviai krėtė automobilius, nešė žmonių paliktus daiktus, daužė autobusų langų stiklus. Jau vėliau, kai viskas baigėsi, vienas jaunuolis agitavo nuginkluoti mūsų policininkus, esą ginklai reikalingi krašto apsaugai, tačiau jo niekas nepalaikė, tai buvo labai panašu į provokaciją. Jo daugiau nemačiau. Jau grįžęs į namus radau skylutes palte, švarke ir kelnėse, vienodame aukštyje, kūnas nebuvo sužalotas.