VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Šiušienė Rūta, Juozo
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Ginkluotas Televizijos bokšto užgrobimas.
2.2. KUR ĮVYKO?: Prie Televizijos bokšto.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13-ąją, apie 1 val. nakties.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Apie valandą (pats užėmimas), šūviai girdėjosi 3–4 valandas.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Stovėjome susikabinę už rankų prie paties Televizijos bokšto, jo administracinio pastato pusėje, trečioje eilėje. Šaukėme “Lietuva!”
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Su vyru ir seserimi.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?:
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?:
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 02 04
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Iš tolo išgirdome tankų bildesį, šūvius, pamatėme stiprias šviesas. Tuo metu prie Televizijos bokšto buvo labai daug žmonių. Pastebėję tankus, visi apstojo bokštą, vyrai, jaunuoliai veržėsi į priekį, visi stipriai susikabinome rankomis. Skandavome “Lietuva!” Iš radijo imtuvo girdėjosi diktorės E. Bučelytės balsas, po to nutrūko, o prieš mus stovėjo tankai. Siaubingi garsai, šviesos, tamsa, trenksmas, stiklo dūžiai, toks jausmas lyg sprogdintų bokštą. Žmonės prasiskyrė, pradėjome trauktis nuo bokšto, buvo labai baisu, bandėme lipti per vielinę tvorą, nepavyko. Netoliese buvo išversta tvora. Pasileidome nuo kalno žemyn, čia jau pamatėme nešant sužeistuosius. Perėjom per gatvę arčiau gyvenamųjų namų, čia buvo daug greitosios pagalbos mašinų. Porą sužeistųjų (vyrų) paguldė ant žemės, paaiškėjo, jie buvo negyvi. Žurnalistai su kameromis puolė juos filmuoti. Žmonės buvo paklaikę, negalėjome susitaikyti su tokiomis žudynėmis. Susirūpinome sesės vyru, kuris liko prie administracinio pastato, pagalvojome, kad jis jau bus grįžęs į namus.
Visi buvo smarkiai priblokšti, pasibaisėję ginkluotos jėgos panaudojimu prieš beginklę žmonių minią. Pirmąkart teko susidurti su žmonių žudynėmis (matėme žuvusius, daug sužeistų). Kartu stebino žmonių drąsa, buvo labai baisu, o žmonės nesitraukė iš priekinių eilių, priešingai – veržėsi į priekį su vieninteliu ginklu lūpose – “Lietuva!”
1991 m. vasario 4 d.