1991 m. sausio 12 d. (šeštadienį) 20 val. kartu su savo giminėmis (5 žmonės) nuvykome į Vilnių saugoti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
Iki 2 val. nakties žmonės ramiai budėjo, vyko koncertai, dainavome ir mes. Apie 2 val. išgirdome tankų dundesį ir pamatėme koloną tankų, kurie pro Aukščiausiosios Tarybos rūmus riedėjo link Televizijos bokšto. Bokšto pusėje išgirdome patrankų šūvius ir matėme ugnį. Nuolat girdėjosi šūvių serijos. Visi žmonės, esantys prie Aukščiausiosios Tarybos, tvirtai susikibo rankomis ir stovėjo. Dauguma meldėsi. Panikos nebuvo. Nė vienas nepasitraukė iš aikštės. Iš AT pastoviai buvo informuojama apie tragiškus įvykius prie bokšto. Maždaug po valandos tankų kolona pasuko atgal. Visi tikėjomės, kad bus šturmuojama Aukščiausioji Taryba.
Tuomet aikštėje esantiems žmonėms buvo duota komanda atsitraukti toliau nuo AT pastato. Visi žmonės atsitraukė, tvirtai susikibo rankomis, bet nesiskirstė. Žmonių buvo labai daug. Jie keliomis eilėmis apjuosė AT rūmus.
Pravažiuodami tankai 2 kartus iššovė ties rūmais ir nuvažiavo atgal. Žmonių minia nesiskirstė. Mes dar stovėjome iki 7 val. ryto. Po to žmonės pradėjo skirstytis. Sausio 13 d. rytą, apie 9 val., aikštėje prie Aukščiausiosios Tarybos susirinko vėl didžiulė minia žmonių.
1991 sausio 21 d.