VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Šadauskas Mikas-Kazys, Petro
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Tarybinio desanto padaliniai puolė Vilniaus televizijos bokštą.
2.2. KUR ĮVYKO?: Vilniaus mieste, Televizijos bokšto teritorijoje.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13 d., tarp 2.00–5.00 val..
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Žmonių iš teritorijos išstūmimas tęsėsi apie valandą ar pusantros.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Stengiausi su visais žmonėmis apginti Televizijos bokšto teritoriją kiek galima ilgiau.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Kitų žmonių nepažįstu.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?: Mačiau, kad buvo naudojami tankai ir tanketės, kad buvo šaudoma iš pabūklų tuščiais šoviniais iš nuleisto vamzdžio. Supratau, kad dalis automatų buvo užtaisyti tuščiais šoviniais, dalis – koviniais. Mačiau, kaip kulkos kapoja žemę ties žmonių kojomis, kaip krenta kulkų pakirsti du žmonės, Pastebėjau, kad naudojamos trasuojančios kulkos. Buvo naudojamos dūminės šaškės, dūmai buvo leidžiami iš tankų. Tanketės atvirai visu greičiu vaikėsi žmones, tankai traiškė mašinas.
4.3. IŠVADOS: Tai nusikaltimas ne tik Lietuvai ir jos žmonėms, tai nusikaltimas visai žmonijai. Šitiems kariams sveikas protas neegzistuoja, nors atėmus iš jų ginklą jų drąsa prapultų kaip mat. Už padarinius turi būti atsakyta tarptautiniame teisme.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 25
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
1991 m. sausio mėn. 12 d. su šeima nuvykome į Vilnių pas mano seserį. Apie 17 val. aš su žmona ir seserimi išėjom prie Aukščiausiosios Tarybos pastato. Ten mes prabuvom maždaug iki 21 val. ir grįžome pas seserį į namus Viršuliškėse. Kadangi aš jaučiausi nelabai sveikas, apie 24 val. nuėjome miegoti. Maždaug tarp 1.30 ir 2 val. mane pabudino šūvių garsai. Pabudus pasigirdo dar šūvis. Supratau, kad šaudo tankai. Greit apsirengiau, sėdau į mašiną ir paėmęs iš kiemo dar vieną žmogų nuvažiavau prie Televizijos bokšto. Nuo Viršuliškių prie bokšto nuvykau maždaug per penkias minutes. Važiuojant link bokšto, ties juo sutikau priešpriešiais važiuojančių Kosmonautų prospektu (t.y. link Spaudos rūmų) šarvuočių koloną. Važiavo tankai, tanketės bei mašinos su kareiviais. Mašiną palikau čia pat Kosmonautų prospekte ant šaligatvio ir per kiemus nubėgau link bokšto. Nubėgęs prie bokšto pamačiau, kad teritorija pilna žmonių ir prasibrauti arčiau bokšto negalėsiu. Bokšto teritorija aptverta maždaug 2 m aukščio tvora. Aš palypėjau šlaitu ir sustojau. Maždaug už poros minučių išgirdau metalinį traškesį ir pasisukęs pamačiau, kaip tankas važiuodamas traiško skersai kelio pastatytą smėlio barstytuvą. Tankas pervažiavo mašiną ir tiesiai ties manimi šlaitu pasuko į viršų. Maždaug per du metrus nuo manęs ir šalia stovėjusių žmonių sustojo ir pradėjo sukti pabūklą. Prožektorių nukreipė į gyvenamų namų fasadus, juos apžiūrinėjo. Tuoj pat šlaitu link mūsų pradėjo kilti antras tankas, bet jis šlaite užbuksavo. Negalėdamas pakilti truputį pasisuko ir nuvažiavo atbulas, pervažiavo per stovėjusią senos laidos mašiną “Moskvič” ir nuvažiavo link bokšto. Pirmasis tankas pasukęs pabūklą link žmonių iššovė. Pasigirdo labai garsus garsas, mane net truputį pametėjo į orą. Girdėjosi šaudymas prie bokšto iš automatų, retkarčiais iššaudavo tankai. Vėliau pirmasis tankas taip pat pasidavė atbulas ir nuvažiavo link bokšto. Pamatęs, kad pasuko link tvoros, paskui tanką nubėgau prie bokšto, nes tvorą tankas išvertė. Prie bokšto buvo būrys žmonių, prie kurių prisijungiau. Bokštą jau supo tanketės, o bokšto pastate jau mačiau desantininkus su automatais bei girdėjosi automatų šūviai. Tuoj desantininkai išdaužę iš vidaus stiklus pradėjo mus stumti nuo pastato, o iš lauko iš dviejų pusių pradėjo spausti tanketės. Žmonių būrys buvo išsklaidytas. Mes bandėm įkalbinėti desantininkus, bandėm kreiptis į jų sąžinę, bet matėm tik šaltus veidus ir tarsi stiklines akis. Kai kurie truputį lyg ir svirduliavo. Tanketės komandai buvo duotas įsakymas mus išvaikyti. Tanketė staigiais posūkiais pajudėjo į žmones. Pamačiau, kaip vienas pagyvenęs žmogus suklupo ties vikšru, bet tuo metu tanketė lyg stabtelėjo, o kiti du spėjo jį pakelti. Aš spėjau atšokti kairėn. Tuo pačiu metu, kai kėlė iš po tanketės žmogų, pamačiau kaip griuvo vienas paskui kitą du žmonės dešinėje tanketės pusėje. Šaudoma buvo iš pastato pusės. Mačiau, kaip tuos du žmones be aiškių gyvybės žymių nunešė link greitosios pagalbos. Desantininkai mus sklaidė toliau. Aš atsidūriau prie administracinio pastato apvažiuojamo kelio, čia būrėsi žmonės. Vėl prasidėjo desantininkų įkalbinėjimai, kreipimaisi į jų sąžinę, kviečiant prisiminti savo tėvus, brolius ir seseris, bet veltui. Kadangi šioje vietoje prabuvome gana ilgai, teko stebėti kareivių veidus, nes stovėjau pirmoje eilėje. Įkalbinėjami kai kurie kareiviai jautėsi pasimetę, bet kitų, ypač seržantų ir karininkų, matėsi, kad nepaveikia niekas. Tada pradėjome dainuoti, laikas nuo laiko kareiviai tai vienas, tai kitas paleisdavo seriją iš automato į orą. Iš pirmojo tanko per liuką su automatu pasirodė, matyt, tanko vadas. Žmonės pradėjo juoktis, kad be automato bijo išlįsti iš tanko nors ir prieš beginklius. Tada automatą nuleido į tanką. Per garsiakalbį laikas nuo laiko buvome raginami skirstytis, informuojami, kad valdžia paimta Nacionalinio gelbėjimo komiteto, tačiau veltui. Po kurio laiko išgirdome įsakymą kareiviams, kad mus išvaikytų. Vienas kareivis, matyt seržantas, ar šiaip “aktyvistas”, pasišokėjęs koja man spyrė taikydamas į pilvą, bet laiku spėjau pasisukti ir kliuvo į dešinį šoną ties klubu, todėl nieko neatsitiko. Toliau prasidėjo ataka automatais. Vėl gavau smūgį per ranką, bet buvau storai apsirengęs, todėl skausmą jaučiau menką. Matyt karininkas ar seržantas davė įsakymą tanketei visu greičiu važiuoti į žmones, bet įgula sudvejojo. Tada su automatu prieš juos prišoko tas pats mažo ūgio “vadukas” ir grasindamas varė link žmonių. Mačiau, kaip dalis žmonių prasiskyrė, o kitus – visu greičiu tanketė vijosi. Kadangi tuo pačiu metu švietė nuo tanketės prožektorius, matėsi kaip kulkos ties pastatu kapoja žemę. Žmonės pamatę tokį vaizdą išsisklaidė. Taip buvome nustumti iki pat tvoros. Čia pribėgęs žmogus, stipriai dvokiantis alkoholiu, pradėjo agituoti iš kareivių atimti automatą, bet paliepus ramintis, pasitraukė. Netrukus pasirodė Lietuvos policininkai, kurie atsistojo tarp kareivių ir susibūrusių žmonių. Vėl pastovėjom gana ilgai ir įkalbinėdami, ir dainuodami. Išgirdus iš policijos majoro, kad Parlamentas nepaimtas, tapo ramiau. Per tą laikotarpį buvo numesta dūminė “šaškė”. Vėliau “šaškė” buvo mesta į pačių kareivių tarpą, bet žmonės tai aiškiai matė ir provokacija nepavyko. Žmonės pradėjo skirstytis ir apie 5 val. ryto išėjau, nes mačiau, kad niekuo negaliu būti naudingas. Į namus Vilniuje grįžau 5.30 val.
1991 m. sausio 25 d.