1991 m. sausio 12 d. 18.15 val. išvykome į Kupiškį. Iš kur apie 600 žmonių autobusais19.30 val. pajudėjome Vilniaus link. Mūsų autobuso numeris 67–87, garažo numeris 121. Išvykom visų lydimi ir su dainom (“Sėk sesule žalią rūtą” ir kt.). Atvykom į Vilnių, Konarskio g. 49. Ten buvome iki 22.30 val.
Dalis autobusų, vykusių iš Kupiškio su žmonėmis, buvo nukreipti Televizijos bokšto apsaugai. Mes, atvykę prie Radijo ir televizijos komiteto, radome daug žmonių, dalis jų dainavo, šoko, kūreno laužus ir taip visame kvartale vyravo vienminčių nuotaika – savo kūnais apginti Tiesą, Lietuvos teisėtai išrinktą vyriausybę su Vytautu Landsbergiu priešakyje. Bet ta rimtis neilgai tęsėsi, sudundėjus tankams prie Televizijos bokšto, atbildėjo ir pas mus: puolė minią, šaudė koviniais šoviniais, skraidė šviečiančios kulkos. Kareiviai veržėsi mušdami žmones automatais, daužė autobusų langus. Nuo tankų šūvių byrėjo daugiaaukščių namų stiklai.
Po tokio vandalų elgesio su taikiais, beginkliais žmonėmis liko daug sužeistų. Iš Subačiaus kartu vykę trys vyrai ir viena moteris buvo sužeisti.
Minėto pastato puolimas prasidėjo apie 2 val. ir baigėsi 2.20 val., tuo metu nutilo radijo garsiakalbiai bei televizija. Įvykio vieta operacijos metu bei vėliau buvo apstatyta tankų ir automatais ginkluotų kariškių.