VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Patumsis Valentinas, Jono
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Desantininkai, sprogstamųjų paketų ir automatų pagalba, pralaužė Televizijos bokšto gynybą, sudarytą iš beginklių žmonių, įsiveržė į bokšto patalpas ir jas užėmė.
2.2. KUR ĮVYKO?: Vilniuje, prie TV bokšto.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13 d.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Tankai bokšto prieigose pasirodė apie 1.30 val. Pasiruošimas bokšto šturmui tęsėsi apie 25–30 min. Į bokšto vidų įsiveržė per 2–3 min. Intensyvus šaudymas tęsėsi apie valandą.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Stovėjau pirmoje gynėjų eilėje, apie 5–8 metrus nuo desantininkų įsiveržimo į bokštą vietos.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS: a) Beginklė, net ir šimtatūkstantinė minia, negali fiziškai sulaikyti ginkluotos kariuomenės, kuriai jokios moralės normos neegzistuoja; b) žmonių aukos nėra beprasmės, jos pasauliui parodė, kad TSRS realiai iškilo karinio perversmo grėsmė ir kad diktatūrai galima priešpastatyti tik demokratinių jėgų vienybę.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 25
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Pavojaus signalas mus užklupo tarnybinio pastato kiemelyje. Ten buvę žmonės skubiai, tačiau be panikos, pasuko bokšto link. Kaukė sirena. Mes (penki kauniečiai) sustojome po ja (virš galvų matėsi apvali anga, veržėsi kauksmas). Tai buvo silpniausia vieta gynyboje, kadangi stovėti po sirena buvo labai nemalonu, o be to pūtė stiprokas vėjas. Nežiūrint į tai, žmonės tvirtai susikabinę už parankių sudarė 2 ar 3 eiles. Gynėjai skandavo “Lietuva!” Apie 1.40 val. nuo TV bokšto pylimo apačioje esančios automobilių aikštelės pasigirdo kurtinantis trenksmas, dangų raižė prožektorių šviesos. Iš tankų patrankų 1–2 minučių intervalu buvo paleisti bene 5 pavieniai šūviai. Pylimo patvoriu pamatėme bėgančių žmonių šešėlius. Pamanėm, kad bokštą supa desantininkai. Vėliau supratom, kad tai iš aplinkinių miesto rajonų skubantys į pagalbą gyventojai. Nutilus pabūklams, po 5–10 min. staiga nutilo sirena. Pro šalį ėjęs žmogus paaiškino, kad bokštas atjungtas nuo įtampos. Mes stovėjome tamsoje ir nerimastingai laukėme. Nepraėjus nei 10 min. iš priešingos pusės, nuo vieškelio, pasirodė tankų (suskaičiavau 8) kolona, kuri, išgriovusi didelį pylimą juosiančios tvoros ruožą, praktiškai nemažindama greičio, apsupo bokštą. Tankai išsirikiavo 10–30 metrų atstumu nuo bokšto, jų vamzdžiai ir šviesos buvo nukreipti į žmones. Iš tankų iššokę desantininkai susispietė į krūvą. Aš neįsidėmėjau, ar buvo duotas nurodymas žmonėms skirstytis. Jeigu ir buvo, tai jis paskendo tankų motorų gausme ir bokšto gynėjų atkakliame šauksme “Lietuva!” Toliau operacija vyko žaibiškai. Sutratėjo automatai. Į žmonių kojas ir į pačius žmones (ataka vyko už 5–8 m nuo mūsų) buvo mesti sprogstamieji paketai. Sprogimo banga, o gal ir kulkos, perskyrė ten stovėjusių žmonių grandinę. Žmonės plūstelėjo į šonus. Desantininkai puolė pirmyn. Dabar sprogmenys buvo metami į pastato langus. Jie bematant sudužo. Pro atsiradusią skylę (prieš tai desantininkas automato buože išdaužė stiklų likučius) būrys desantininkų, tratindami automatais, puolė į bokšto vidų. Ataka užtruko 2–3 minutes. Žmonės traukėsi. Tačiau tai nebuvo paniškas traukimasis. Gal todėl, kad mūsų pusėje buvo mažiau gynėjų, pavojinga spūstis nesusidarė. Bijodama pasimesti tamsoje, mūsų grupelė, susikibę už rankų, patraukėme link automobilių stovėjimo aikštelės ir sustojome ant pylimo krašto. Išgirdau šauksmus “Gydytoją!” Apačioje matėsi daugybė greitosios pagalbos mašinų, 3 tankai ir šarvuotis. Aikštelėje vykusi drama buvo rodoma per TV. Mes buvome šalia operatoriaus, kuris šią sceną filmavo. Tuo tarpu bokšte ir aplink jį tratėjo automatai. Tankų prožektoriai raižė tamsą. Vienu metu prožektoriaus spindesys užkliudė prie tvoros ant pylimo krašto susispietusių žmonių būrelį su virš jų besiplaikstančia Lietuvos vėliava. Tankas, nuleidęs pabūklą ir nukreipęs prožektorių į vėliavą, pajudėjo jos link. Netekę žado žiūrėjome į tragiškai nelygią grėsmingos karo mašinos ir beginklio žmogaus su Lietuvos trispalve dvikovą, kuo ji baigėsi nežinau, kadangi tuo metu Sigitas Tumas įsijungė tranzistorių ir mes išgirdome radijo diktorės iš Kauno balsą.
TV bokštą buvome priversti apleisti apie 3 val. Mūsų draugas Gintaras Tumas prasitarė esąs sužeistas – sprogstamasis paketas apdegino koją. Nors žaizda neatrodė pavojinga, gydytojai jį nusivežė į Raudonojo kryžiaus ligoninę perrišti. Važiuodami jo pasiimti pakeliui pavėžėjom moteriškę. Ji papasakojo, kad bėgusi prie bokšto, kai pamatė savo gatve važiuojant tankus ir šarvuočius...
1991 m. sausio 25 d.