Sausio 12 d. apie 14 val. su grupe draugų – Titu Masiuliu, Zita Ragulskyte, Valentinu Norvaiša, Andrium Čapu – nuvykome į Vilnių budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Dieną lyg ir buvo ramu, tačiau po truputį įtampa pradėjo augti. 24 val.buvo pranešta, jog reiktų apsupti AT rūmus. Aikštėje susirinkę žmonės meldėsi. 1.30 val. išgirdome prašymą, kad prie Televizijos bokšto reikia daugiau žmonių. Nutarėme važiuoti. Ant tilto pamatėme link AT rūmų važiuojančius tankus. Kadangi pravažiavo pro šalį, sėdome į mašiną ir nuvykome prie bokšto. Kosmonautų prospektu judėjo karinė technika. Žmonės skubėjo prie bokšto. Mašiną pastatėme ant žalios vejos, matomumas buvo blogas. Tankai leido dūmus. Užbėgę pylimu į viršų, pro išverstą tvorą patekome į teritoriją. Šalia mūsų sustojo karinė dengta mašina, išlipo desantininkai ginkluoti automatais. Pribėgę mes sudarėme paskutinę grandį. Susikabinę skandavome “Lietuva!” Pastoviai buvo šaudoma iš automatų, sprogdinami paketai. Girdėjosi, kaip vyras šaukė “jie šaudo tikrais šoviniais”. Tačiau žmonės nesitraukė. Nuo įėjimo pusės pamatėme link mūsų važiuojantį tanką, kuris stūmė žmones. Po to mes trumpam išsiskyrėme. Susirinkome kiek toliau nuo bokšto, tačiau Tito jau nebuvo. Valentinas jį matė prieš tanką mojuojant rankom. Žmonės pradėjo nešti sužeistuosius ir žuvusius. Vieną iš pirmųjų atnešė Titą. Medikai pradėjo reanimuoti. Po dešimties minučių jis mirė nuvežtas į Raudonojo kryžiaus ligoninę, kur buvo gabenami nukentėję prie Televizijos bokšto. Į tą pačią ligoninę atvežtas desantininkas, kuris nušautas jų pačių. Daugiau nušautų atvežta nebuvo. Gydytojų dėka desantininkas nebuvo perduotas kariškiams. Po to Titas buvo nugabentas į Santariškių morgą. Kartu su žuvusiu Titu važiavau aš ir Valentinas. Ten pat buvo nugabentas ir žuvęs desantininkas.
Select your language