VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Kligienė Nerutė, Jono
profesija: matematikė
pareigos: vyr. mokslinė bendradarbė, Matematikos ir informatikos institutas.
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: TV bokšto gynyba ir šturmas.
2.2. KUR ĮVYKO?: TV bokšto papėdėje.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13 d.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Buvau nuo 23 val. (12 d.) iki 2.30 val. (13 d.).
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Iki aliarmo vaikštinėjau aplink bokštą, aliarmo metu stovėjau pirmose gretose gyvo skydo, sudaryto aplink bokštą.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Su vyru ir dukra.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?: Nei ginklo tipo, nei jų numerių nurodyti negaliu. Desantininkai nuo tanko šaudė virš mūsų galvų, nušautų ar sužeistų šalia nemačiau. Rūkstantys stačiakampiai paketai krito visai šalia mums besitraukiant, bet nemačiau sprogstant.
4.3. IŠVADOS: Mūsų valia stipresnė už jų ginklus! Esu dėkinga likimui, kad buvau ten. Grįžau stipresnė.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 02 05
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Iki aliarmo:
Aš su šeima – vyru ir 16 m. dukra – prie bokšto atėjom apie 23 val. 12 dieną. Pakilom prie paties bokšto. Žmonės ramiai vaikštinėjo aplink, kas žiūrėjo TV programą – lange buvo televizorius, kas dainavo liaudies dainas. Jaunimas nuo šalto vėjo gynėsi trypdamas čia pat suorganizuotoje diskotekoje. Atokiau kūrenosi laužai, ten būrėsi paaugliai.
Užkaukus pavojaus sirenai:
Muzika buvo nutildyta, visi greit išsirikiavo susikibę rankomis aplink bokštą. Mes atsistojome rytų pusėje, pirmoje eilėje, nes laukėme dukros, kuri šoko su jaunimu. Dukra prie mūsų atsirado prieš pat tankų ataką. Mūsų pusėje bokštą juosė 6–7 eilės glaudžiai susikibusių žmonių. Pasigirdo pabūklų šūviai mieste (apie 1 val.), suskaičiavom iki keturių šūvių. Pakibo žalia signalinė raketa Lazdynų pusėje. Greit pamatėme prožektorių šviesas ir pačius tankus, ropojančius į kalną mūsų pusėje. Jų buvo daug, neskaičiavau kiek. Laiko minutėmis irgi nefiksavau. Mane ir dukrą nepažįstami vyriškiai užstojo savimi, mes atsidūrėme jau antroje eilėje.
Ataka:
Tankai važiavo išilgai tvoros ir šaudė. Vieni iš jų įvažiavo į aikštę prieš mus, sukinėjosi ir šaudė aukštyn, kiti toliau važiavo. Kartu atvažiavo didelis dengtas furgonas ir sustojo netoli mūsų. Kariškis, išlipęs iš kabinos, atidarė bortą, bet išsilaipinant desanto nemačiau...
Užgiedojom “Marija, Marija”. Mes giedojom ir ramiai stovėjom susikibę, o tankai ėmė artėti tiesiai į mus. Ant kiekvieno tanko buvo po du desantininkus su paruoštais automatais, tankai sustojo likus gal 3 metrams iki žmonių, su pabūklais ir automatais atsuktais į mus, intervalai tarp tankų 5–7 metrai. Be jokio perspėjimo pasipylė automato salvės virš galvų. Kulkos švilpė, kai kurios švietė, bet niekas iš mūsų negriuvo, matyt šaudė tuščiomis. Mes stovėjome, jie šaudė, nežinau kiek laiko. Kartu girdėjosi pabūklų šūviai, bet ne iš to tanko, kur stovėjo priešais mus. Pradėjo kristi bokšto įstiklintos sienos stiklai ant mūsų galvų. Keletą gabalų atlaikėm, po to pradėjom iš lėto trauktis, nes matyt, jau ne tuščiais šaudo, jei stiklai dūžta. Kažkas riktelėjo “Dujos”. Buvo baisi smarvė, bet gal nuo tankų.
Atsitraukimas:
Susigūžę, iš lėto traukėmės prie nusileidimo. Be panikos, negriūdami. Pavymui į mus mėtė sprogstamuosius paketus, bet sprogstant nemačiau. Tada išgirdom paleistą įrašą, kur buvo minimas gelbėjimo komitetas. Daugiau nesuvokiau, ką sakė. Pasigirdo pirmieji šauksmai “Greitąją! Greitąją!”, – šaukė kitoje bokšto pusėje. Vis dar šaudė iš pabūklų ir automatų, prožektoriai plakėsi į bokštą. Apačioje taip pat stovėjo tankai, vienas kaip pasimaišęs sukinėjo savo patranką. Mes nuėjom tiesiai namo, o šūviai vis dar aidėjo.
1991 m. vasario 2 d.