1991 m. sausio 12 d. 7.30 val. išvažiavome į Vilnių. Prie Širvintų išgirdome kvietimą saugoti Televizijos bokštą. Apie 10.00 val. atvykome prie TV bokšto. Ten buvome visą dieną, vakarą ir naktį.
13-osios naktį, apie 1.15 val., bokšto radijo taškas pranešė, kad artėja tankai. Žmonės apsupo bokštą. Pradėjo kaukti sirena. Iš miesto pradėjo bėgti žmonės ir stoti prie TV bokšto. Apie 1.30 val. pradėjo šaudyti tankai ir supti bokštą iš visų pusių. Nė vienas žmogus nepasitraukė. Tada tankai pradėjo važiuoti tiesiai į žmones. (Mes stovėjome nuo vieškelio pusės.) Vienas tankas nuo manęs, maždaug 10 m į kairę, pavažiavęs šovė į bokšto langą. Pasigirdo žmonių klyksmas ir kulkosvaidžių, automatų šūviai. Žmonės nebėgo. 16-kos metų sūnus pradėjo šaukti, kad nebegirdi, apkurto nuo tanko šūvio. Žmonės pradėjo trauktis. Girdėjau švilpiant kulkas. Mačiau, kaip dešinėje manęs nukrito peršautas ar nušautas žmogus. Šalia jo bėgę vyrai nutempė jį link tvoros. Visą laiką be perstojo šaudė automatais virš galvų, matėsi šviečiančios kulkos. Žmonės ne bėgo, bet lėtai traukėsi ir lipo per tvorą iš bokšto teritorijos. Apačioje stovėjo tankai. O greitosios pagalbos mašinos ir žmonės nuosavais automobiliais vežė sužeistuosius...
1991 m. sausio 15 d.