VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA

1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Kasnauskienė Giedra, Jono

profesija:
pareigos:

2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:

2.1. KAS ĮVYKO?: Radijo ir televizijos komiteto užgrobimas.
2.2. KUR ĮVYKO?: Prie komiteto pastato.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13 d., apie 2 val.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Mes atvykome į įvykio vietą apie 2.08 val. Prabuvome ten apie 1 val.

3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:

3.1. KĄ DARĖTE?: Esu moteris, todėl tik šaukiau kartu su visais “Lietuva, Lietuva!”
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Buvome trise (be manęs).
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?

4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:

4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:

5. PRIEDAI:

Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:

6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 28

PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius

Iš Kauno atvykome į Vilnių apie 22 val., š.m. sausio 12 d. Buvome nusprendę budėti prie Aukščiausiosios Tarybos visą naktį.

Atvykę prie AT rūmų pamatėme daugiatūkstantinę minią.

Apie 2 val. (sausio 13 d.) išgirdome pirmuosius šūvius. Mes pradėjome bėgti prie mašinos, kurią netoliese buvome palikę. Prie mūsų prisijungė Lina Margevičiūtė, Vilniuje studijuojanti klaipėdietė.

Atvykę prie Radijo ir televizijos komiteto pamatėme baisų vaizdą. Keli šarvuočiai ir kariniai sunkvežimiai jau stovėjo prie RTV pastato. Kareiviai (desantininkai) šaudė automatais ir mėtė kažkokius degančius įtaisus, kurie stipriai rūko ir griaužė gerklę, akis. Beginklė minia tik šaukė “Lietuva, Lietuva!”

Mačiau nešamus sužeistus žmones: vyriškį – kraujuojančia koja, moterį – sužalotu veidu ir ranka, kitas jaunas vaikinas buvo sužeistas į krūtinę...

Pamatėme privažiuojančius tankus. Baisūs pabūklų trenksmai ir oro bangos susidariusios nuo šaudymų išdaužė gyvenamųjų namų langus. Pajutau spengimą kairėje ausyje, kraujo nebuvo. Žmonės, kurie stovėjo gatvėje krito, ant žemės, nes kulkos “švilpė” čia pat... Kulka praskrido ir pro mane (kaire veido puse)...

Neužkliudė – ačiū Dievui!

Nepažįstamas vyriškis nustūmė mane ant žemės.

RTV pastate užgeso šviesos. Gatvėje taip pat buvo tamsu. Švietė tik stiprūs kariški žibintai... Išgirdome šūksnius, kad pastatas užimtas.

Pasigirdo balsai, raginantys žmones bėgti prie AT rūmų.

Mūsų mašinos galinis stiklas buvo visai atšokęs, bet nesudužęs, bagažinė nuo smūginių oro bangų – atsidariusi... Kulkų žymių ant mašinos nepastebėjome.

Išvadą galiu pateikti tokią: brutalios karinės jėgos panaudojimas prieš beginklę laisvės trokštančią liaudį – tai nusikaltimas tarptautiniu mastu.

Žmonių aukos, sužeistųjų kančios! Kokia baisi Laisvės kaina! Vienykimės! Mes vis tiek nugalėsime!

Aš už Laisvą, Nepriklausomą Lietuvą!

1991 m. sausio 28 d.