VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Karpavičius Gintautas, Alekso
profesija: elektrikas
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato užgrobimas, pasinaudojant tarybinės armijos karine jėga.
2.2. KUR ĮVYKO?: Vilniuje, Konarskio g-vė, LRTV pastatas.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13 d.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Nuo 1 iki 3–4 val. nakties.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Stovėjau prie centrinio įėjimi į pastatą.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Prie manęs buvo nepažįstami žmonės.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS: Dar kartą įsitikinau, kad tarybinė armija ne liaudžiai ginti, o su ja susidoroti.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 02 10
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Š.m. sausio 13-osios naktį budėjau prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato. Maždaug apie pirmą valandą nakties tarybinės armijos specialios paskirties desantininkų būrys, remiamas tankų ir “БМП”, pradėjo pastato šturmą.
Tuo momentu prie pastato susirinkę žmonės gyva grandinė buvo užtvėrę desantininkams kelią, kad jie nepraeitų į vidų.
Aš, su kitais žmonėmis saugojusiais pastatą, stovėjau prie pat pagrindinio įėjimo durų. Desantininkai “atidarė” ugnį iš automatų, buvo šaudoma ne tik tuščiais, bet ir koviniais šoviniais. Tai liudija ir tai, kad pradėjus šaudyti šūvių serija pataikė į televizorių ir jis susprogo. Be to, buvo girdėti virš galvų lekiančių kulkų švilpesys.
Desantininkai elgėsi žiauriai: mušė beginklius žmones automatų buožėmis, spardė. Bauginant žmones buvo šaudoma ir iš tankų ne koviniais užtaisais, nuo tų šūvių išdužo gretimai esančio gyvenamojo namo langai, o žmonės, stovėję lauke, buvo nublokšti šūvių smūginės bangos. Šešiems desantininkams, kurie dėvėjo neperšaunamas liemenes, šalmus ir buvo ginkluoti automatais AKCY ir ne kovinėmis granatomis, pavyko prasilaužti pro minią ir išdaužus stiklinę sieną įsiveržti į pastato vidų.
Tuo metu išgirdau viduje buvusios moters šauksmą – ji šaukėsi pagalbos. Buvau streso būklėje ir puoliau į pastato vidų, su manim įbėgo ir daugiau žmonių, nes man atsigręžus buvo pilnas koridorius. Desantininkai, naudodami jėgą, bandė sustabdyti žmonių veržimąsi. Kadangi stovėjau pačiame priekyje, į mane vienas iš desantininkų pradėjo mėtyti ne kovines granatas, nuo kurių sprogimo apdegė mano batai, kuriais buvau apsiavęs, apsvilo kelnės ir apdegė dešinė koja. Nuo sprogstančių granatų liepsnos buvau apakintas maždaug porai minučių. Nepaisant to minia nesitraukė. Staiga vienas desantininkas garsiai rėkdamas “ach vy nieboities” į automatą įsidėjo kitą apkabą ir užtaisė jį, o kiti trys, siaubingais veidais, puolė mušti priekyje stovinčius. Nuo smūgio, smogto automatu, man buvo sumušta kairės rankos alkūnė, dėl ko vėliau išsivystė sąnario uždegimas.
1991 m. vasario 10 d.