VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Kalesinskienė Violeta, Stasio
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Vilniaus televizijos bokšto ginkluotas užėmimas.
2.2. KUR ĮVYKO?: Prie pat bokšto centrinio įėjimo durų.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 sausio 13 d. 0.50 val.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?:
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Saugojome bokštą, stovėjome gyvoje grandinėje, antroje eilėje nuo pastato.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: vyras, sesuo su vyru.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 25
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Buvo 1991 m. sausio 12 diena. Į Vilnių atvažiavome per pietus. Dieną budėjome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, o vakare nuvažiavome prie Televizijos bokšto. Ten buvo daug žmonių. Jaunimas dainavo, šoko, visų nuotaika buvo pakili. Nutarėme, kad galime važiuoti namo kelias valandas pamiegoti. Buvo 0.50 val. Besileidžiant pylimu žemyn, išgirdome autoinspektoriaus pranešimą: “Prie mūsų artinasi tankų kolona”.
Visi lyg pagal komandą apsisukome ir greitai grįžome prie bokšto. Apjuosėme bokštą 8–9 eilėmis. Mes stovėjome prie centrinių durų, rytų pusėje, antroje eilėje nuo pastato stiklinės sienos. Po kokių 10 min. išgirdome tankų duslų burzgimą ir tuoj pamatėme vakarinėje pylimo pusėje iš apačios kylančius dūmus. Galvojome, kad tai bus dujos, bet ten buvo tik tankų išleidžiami dūmai. Be to, tuo metu bokšte kažkas išjungė elektrą. Žmonės stovėjo ir dainavo”Augo girioj ąžuolėlis”, skandavo “Lietuva!” Pasigirdo stiprūs, žemę drebinantys tankų šūviai. Tačiau žmonės nesitraukė, toliau dainavo. Nuo tankų šūvių rausvai nušvisdavo padangė, drebėjo žemė po kojomis ir langų stiklai. Tankečių burzgesys pradėjo artėti ir pamatėme, iš rytų pusės, kur yra daugiau medžių, atvažiuojant tanketes ir du brezentu dengtus sunkvežimius. Prožektoriais mus akindamos, tanketės artėjo tiesiai prie žmonių. Iš už jų lėkė automatus iškėlę, paklaikusiomis iš įniršio akimis kareiviai. Bet ko gi jiems ant mūsų taip pykti? Už ką? Galvoje sukosi mintys, kad negali į mus beginklius, dainuojančius ar besimeldžiančius dabar imt ir šaudyt. Tačiau kita mintis vijo šią: “O kaip šaudė Tbilisy?” Staiga tanketės, su nukreiptais tiesiai į mus vamzdžiais, už kokių 3–4 metrų sustojo. Minutę visi suakmenėjome, tačiau tuoj pat atsigavome. Pradėjo baisiu garsu šaudyti tanketės. Šilumos, garso ir rausvos šviesos gūsis trenkdavo į mus. Paklaikę kareiviai šaudė dar į viršų, o šautuvų buožėmis daužė žmones kur pakliuvo. Susmuko nuo smūgio pagyvenusi moteris šalia manęs, kurią mano vyras pakėlė. Man smūgio pavyko išvengti. Virš galvos byrėjo stiklų šukės ir tinko gabalai. Tada supratau, kad šaudo tuščiais šoviniais. Kareiviai automatų buožėmis išmušė sienos stiklą ir įlipo į vidų. Minia, vaikoma tankų ir kareivių, nunešė mus į šoną. Pamačiau, kad neša sužeistuosius, mes su vyru, kaip medikai, nuskubėjom prie jų. Gal galėsim kuo nors padėti? Leidžiantis žemyn nuo pylimo jau pamatėme greitosios medicinos pagalbos mašiną. Kai kuriuos sužeistuosius vežė lengvosiomis mašinomis. Pamatėme greitojoje gulintį vyriškį, sužeistą į krūtinę. Ant žemės gulėjo atneštas mirtinai į galvą peršautas jaunuolis, o jo draugas maldavo aplinkinių: “Padėkit jam, darykit ką nors...” Deja, jam padėti jau nebebuvo įmanoma...
Šūviai bokšte ir aplink jį vis dar netilo. Jie susilpnėjo tik apie 3.00 val. Tada mes nuvažiavome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
1991 m. sausio 25 d.