VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Janušas Vytautas, Jono
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Šarvuočių važiavimas per žmones ir desantininkų šaudymas į žmones.
2.2. KUR ĮVYKO?: Prie Televizijos bokšto, Vilniuje, Karoliniškėse.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 01 13.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Stebėjau nuo 0.45 val. iki 6.30 val.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Sekiau tankų koloną nuo “Saturno” parduotuvės iki Televizijos bokšto, 15 minučių stovėjau prie įėjimo durų į bokšto tunelį, vėliau buvau prie centrinių geležinių laiptelių į bokšto pievą.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Atvykau vienas. Greta stovėjo žmonės atvykę iš Telšių su “Inturisto” autobusu.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS:
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 24
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Prie Televizijos bokšto atvykau 1991 m. sausio 12 d. 23.30 val. Apėjau bokšto teritoriją, mačiau žmones ir automobilių barikadas. Išėjau link Aukščiausiosios Tarybos. Apie 1 valandą pamačiau prie “Saturno” stotelės pirmą tankų koloną, ją atlydėjau. Toliau šturmo metu stovėjau prie geležinių durų į bokšto tunelį. Ten mūsų buvo apie 70 žmonių. Desantininkams įsiveržus į bokštą, nuėjau prie centrinių geležinių laiptelių į bokšto teritoriją, kur mačiau susidorojimą su žmonėmis.
Pirmąją šarvuočių koloną sudarė 9 šarvuočiai ir 1 dengta GAZ tipo automašina su kareiviais arba komandiniu punktu. Iš jų 3–4 buvo tankai, likę šarvuočiai-tanketės su sudvigubintais kulkosvaidžiais viršuje. Ta kolona pravažiavo apie 1 val. Kosmonautų prospektu pro “Saturno” ir “Merkurijaus” troleibusų stoteles ir prie tilto pasuko prie bokšto. Sustojo prie mašinų stovėjimo aikštelės, prie automobilių užtvaros gatvės gale. Jie šaudė iš patrankų (nukirstų vamzdžių) ir automatų, o gal ir kulkosvaidžių. Patrankos šaudė maždaug kas 5 minutes. Mano manymu, šita pirmoji kolona žudynėse nedalyvavo. Jos užduotis buvo atitraukti dėmesį nuo bokšto. Tačiau tai jiems nelabai pasisekė. Prie jų nubėgo tik vaikinai – nepilnamečiai. Žmonės bėgo link bokšto, rikiavosi susiėmę už rankų ties perėjimu po administraciniu korpusu, prie tunelio į bokštą durų ir prie bokšto.
Žmones žudė antroji tankų kolona, kuri puolė vėliau ir iš kitos bokšto pusės. Mačiau, kaip tankai važinėjo po bokšto pievą, kaip blaškėsi žmonės tarp jų. Žmonės iš aikštės, t.y. pievos, buvo išstumiami tanketei dideliu greičiu pradėjus sukti ratu apie bokštą. Prieš save mačiau, už kelių metrų, žmonių minios kojų mišką ir tanketės vikšrus. Dėl klampios pievos pabėgti į priekį nebuvo įmanoma, galima buvo atšokti į šoną ir kristi nuo stataus šlaito. Aš buvau prie centrinių geležinių laiptelių į pievą. Pro šalį nešė sužeistuosius ir užmuštuosius. Vieną kartą netoli savęs girdėjau kulkos švilpesį. Pora kartų buvo paleistos 5–6 šviečiančios kulkos. Jos lėkė maždaug 45–60 laipsnių kampu link “Saturno” parduotuvės nuo bokšto. Nuolat girdėjosi automatų serijos. Po trečios valandos atvyko beginkliai policininkai ir atsistojo tarpe – veidu į žmones ir nugara į kareivius. Atvykus policininkams pasibaigė žmonių skerdynės. Tada sužiurome į siaubiamą bokštą. Kareiviai nuplėšė Lietuvos vėliavos geltoną ir žalią spalvas – paliko raudoną juostą kabėti ant bokšto pastato sienos. Matėme, kaip lipo kareivis bokštu aukštyn ir pasirodęs apvaliame lange jį išdauždavo automato buože. Išdaužė trijų aukštų langus. Maždaug po 40 min. užsidegė šviesa restorano languose.
Prie centrinių geležinių laiptelių ant pievos atbrailos krašto, maždaug poros metrų atstumu, buvo kareiviai. Mes stovėjome žemai, laiptų aikštelėje. Jie laikė atkišę žemyn į žmonių krūtines automatus. Automatai buvo geležinėmis buožėmis, kas trečias turėjo ilgus, žmogaus ūgio šautuvus, turbūt kulkosvaidžius. Rankoje kareiviai turėjo nykščio storio, apie metro ilgio (ar 80 cm) geležinius strypus. Apie 4 val. kareivių sumažėjo, jie užsidėjo automatus ant peties, pastatė saugiklius, nuėmė “magazinus”.
Išvados:
a) Pirmoji tankų kolona buvo skirta nukreipti dėmesiui. Žudė desantininkai iš antrosios kolonos.
b) Po 0.4 valandos žmonės ir kareiviai nurimo. Grupė žmonių giedojo. Šalia žmonės pradėjo šnekėtis su kareiviais. Vienas kareivis pasakė, kad jis kilęs iš Ukrainos. Jie klausėsi mūsų radijo, “Svobodos”.
c) Aš ir turbūt daugelis žmonių aplinkui nesugebėjome priimti to naujo nežinomo pragaro, jo suprasti. Tai, kas vyko aplinkui, netilpo į auklėjimo ir pasaulėžiūros rėmus. Ir todėl nešant pro šalį užmuštuosius nekilo jokių jausmų – netikėjau tuo, ką mačiau. Nebuvo jokio savisaugos jausmo. Suvokimas atsirado tik po kelių dienų.
1991 m. sausio 21 d.