VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Jakutienė Milda, Alfonso
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Sovietų armija užpuolė beginklius taikius žmones, saugojusius Televizijos bokštą.
2.2. KUR ĮVYKO?: Vilniuje
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13-osios naktį.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Aš ten dalyvavau apie dvi valandas, o paskui vykau saugoti Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Stovėjau Televizijos bokšto papėdėje.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Aš buvau kartu su savo vyru, kiti prie manęs buvę žmonės man nepažįstami.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS: TSRS išsigando demokratinių jėgų, panoro vėl atkurti komandinį valdymą, stalinizmo režimą.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 30
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Aš su vyru atvykome paskui dideliu greičiu važiuojančius tankus (jų buvo 4) prie Televizijos bokšto papėdės. Ten jau buvo daugybė žmonių. Jie stovėjo vienas šalis kito ant kalno, papėdėje, gatvėje. Gatvės pakraščiuose buvo daug lengvųjų automobilių, nemažai autobusų. Kai kurie automobiliai ir du autobusai jau buvo sumaitoti. Iš pradžių tankai nedrįso važiuoti į žmonių minią, pastojusią kelią link bokšto. Vienas žmogus bandė pakalbinti tanke esantį kareivį. Jis užlipo ant bokštelio ir norėjo rasti karį, tačiau karys tarsi sužvėrėjo: pradėjo sukioti bokštelį su vamzdžiu, kilnoti jį aukštyn žemyn. Laimė, kad pribėgo kitas žmogus ir jį nutraukė nuo tanko, kitu atveju – pilietis būtų sumaigytas. Sovietų kariai atrodė lyg apkvaitę, lyg robotai, kurie aklai vykdo kažkieno valią. Tankas pradėjo leisti dūmus, per kuriuos jau nieko nesimatė, o jiems išsisklaidžius, tanko vamzdis dideliu greičiu prasukdavo žmonėms virš galvų. Kas spėdavo pasilenkti, to galva likdavo sveika. Tankų prožektoriai švietė tai į žmones, tai namų langus. Nuo kalno zvimbė kulkos, girdėjosi baisus motorų riaumojimas, šaudymas. Mačiau, kaip nuo kalno nešė sužeistuosius, o gal ir žuvusiuosius, į greitosios pagalbos automobilius. O tankas nuolat judėjo, ir pagaliau ryžosi važiuoti į žmonių minią. Pasigirdo baisus klyksmas... Minia tada ir parsiskyrė. Sutraiškė žmogų... Įtūžęs tankas pradėjo vamzdžiu daužyti autobusą, jį stumdė, tiesiog kilnojo. Ir vėl dūmai, ir vėl kurtinantis burzgesys ir automatų šūviai. Autobuso vairuotojas, neišlaikęs įtampos, pastūmė jį į šoną.
Kuo baigėsi ta nelygi kova – nežinau, nes šalia mūsų stovėję nepažįstami žmonės pranešė, kad bokštas jau užimtas ir kad tankai pradėjo judėti link Parlamento. Mes su vyru sėdome į automobilį ir nuskubėjome prie AT. Kai atvykome, kunigas jau laikė mišias už žuvusiuosius. Ir ta spengianti minios tyla...
1991 m. sausio 30 d.