1991 m. sausio 12 d. iš Telšių atvykome budėti prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Apie antrą valandą nakties mes, penkiese, nuvykome prie Televizijos bokšto Karoliniškėse. Kai mes atvykome, desantininkai jau veržėsi į bokšto vidų, o tuo metu važiavę keli tankai, pervažiavę tris lengvąsias mašinas, privažiavo arčiau Televizijos bokšto. Tuo metu mačiau, kaip pro šalį nuvedė sužeistą vyrą. Jo veidas buvo kruvinas. Pavažiavę tankai sustojo ir nusuko vamzdžius į Televizijos bokštą, šviesdami prožektoriais į ten esančius žmones. Mes nubėgome arčiau bokšto. Ten stovėjo desantininkai, žiedu apsupę Televizijos bokštą, o už jų nugarų stovėję tankai šaudė. Dešinėje, prie įėjimo į Televizijos bokštą, girdėjosi šūviai. Žmonių buvo daug. Jie skandavo “Lietuva”, tada desantininkai prasiskyrė ir tankai pradėjo važiuoti ant žmonių. Pradėjome trauktis link gyvenamų namų. O tankai vis stengėsi užvažiuoti ant mūsų. Taip besitraukdami atsidūrėme prie betoninio šlaito, kuris buvo kokių 3–4 m aukščio, o kareiviai ir tankai vis artėjo. Mes atsidūrėme prie pat krašto, o apačioje buvę žmonės mums perdavė ten gulėjusias kopėčias.
Šaudė tik kariškiai, o tankai ropojo ant beginklių žmonių.
1991 m. sausio 16 d.