VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Gerčys Antanas, Antano
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Maskvos desantininkai susidorojo su taikiais Televizijos bokšto gynėjais.
2.2. KUR ĮVYKO?: Prie Vilniaus televizijos bokšto
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13 d. 2 val. ryto.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Apie 15-20 min.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Susikabinę rankomis stovėjome prie bokšto.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Žmonės, su kuriais stovėjau, buvo nepažįstami.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?: Atbėgus prie bokšto, sankryžoje stovėjo tankas ir šaudė.
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?: Ginamosios spalvos apranga ir automatai bei lazdos.
4.3. IŠVADOS: Tai buvo skerdynės.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 02 01
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Desantininkų puolimo tikėjomės šeštadienio ryte. Todėl jau ankstyvą rytą prie Televizijos bokšto buvo didžiulė minia žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių. Tai nuostabi bendrija, kai susirenka daugybė nepažįstamų žmonių, bet taip artimų savo tikėjimu ir pasiryžimu.
Rytas aušo lėtai. Visi su nerimu klausėsi radijo pranešimų. Diena šviesėjo, žmonių daugėjo. Įtampa pamažėle slūgo. Kaip įprasta tokio susibūrimo vietose žmonės dainavo, šoko, muzikavo. Vakare, apie 19 val., aš pagalvojau, kad pavojus jau praėjo ir nusprendžiau eiti namo pailsėti, juolab mano namai vos už kilometro. Tačiau širdy buvo kažkoks nerimas, tarsi nelaimės nuojauta. Namuose visą laiką buvo įjungtas televizorius. Apie pusę antros, jau sekmadienio ryto, diktorė praneša, kad tankai juda Karoliniškių link. Tai buvo aišku – jie atakuos. Žaibiškai šoku rengtis ir vienintelė mintis – ar suspėsiu aplenkti tankus. Jau bėgdamas per kiemą išgirstu tankų gaudesį ir pirmą patrankos šūvį. Atbėgęs prie bokšto pamatau apačioje dūmuose tankus, aidi patrankų šūviai. Nubėgęs prie bokšto randu daug žmonių. Žmonės ir toliau bėga iš visų pusių, peršokdami tvorą iš Lazdynų pusės. Apie 2 val. pasirodo grupė tankų, kurie užvažiuoja palei tvorą nuo Žvėryno pusės. Išsidėstę iš pietų pusės tankai pasuka bokšto kryptimi ir per tvorą nesustodami juda į mus. Žmonių minia susispietė aplink bokštą. Visi vyrai, kad apsaugotume moteris, susiėmėme už pažastų ir pasiryžome žūt būt atlaikyti pirmą desantininkų ataką.
„Lietuva…Lietuva!“ šauksmas iš visų jėgų – tarsi mėginimas nustelbti tankų riaumojimą. Tačiau tankai prilėkė taip arti, kad patrankų vamzdžiai vos nesiekė žmonių galvų ir staiga virš mūsų galvų „atidengė ugnį“ į už mūsų nugarų esančią stiklinę verandą. Akinanti prožektorių šviesa, kurtinantys šūviai ir iš už tankų pasipylė sužvėrėję smogikai. Prie rankų prisegtais strypais-lazdomis pradėjo daužyti mus, demonstruodami išmoktas pozas. Bet mes dar laikėmės… Ką Jūs darote!.. Prapliupo automatų serijos ir smūgiai buožėmis bei kojomis. Nuo smūgio buože, kurio nespėjau išvengti, suklupau…
Moterų klyksmas ir tankų variklių gausmas susiliejo nakties tamsoje. Atsisukęs pamačiau šalia savęs gulintį… Toliau dar du… Be perstojo šaudo automatai, kurtinantis tankų variklių gausmas… Dūmai.
Koks sunkus žuvusiojo kūnas!.. Prieš kelias minutes mes buvome nepažįstami, bet taip artimi… Sukibę nešame iš skerdynių vietos žuvusįjį… O ten tamsoje vis dar šaudo! Dieve, sutramdyk žudiką!
Nuo kaktos per akį pradeda tekėti kraujas. Tenka kreiptis į sanitarę. Nuo sutrenkimo svaigsta galva...
1991 m. sausio 27 d.