Aš, Aida Drejerienė iš Jurbarko, mano sesuo ir jos vyras dalyvavome įvykiuose prie Radijo ir televizijos komiteto (sausio 13-osios naktį).
Išgirdę stiprų šaudymą ir pranešimą per televiziją, jog puolamas Televizijos bokštas, savo mašina išvažiavome į Konarskio gatvę. Bandant išsukti iš Konarskio gatvės, kelią užkirto tanketės, tankas. Mes greitai mašiną pastatėme prie senojo televizijos pastato tvoros. Iššokę pribėgom prie senojo televizijos pastato, kurį saugojo žmonės, o paradinį įėjimą blokavo autobusai. Kareiviai pradėjo veržtis, šaudyti. Savo akimis mačiau, kaip kulkos, atsimušę į pastato langus, išsisklaidydavo į daug žiežirbų. Mačiau, kaip kareiviai automatu daužė vyriškį. Kaip pro autobuso langus, kuris stovėjo prie pastato, pradėjo šokti žmonės: vyrai, moterys. Matyt, jiems nebuvo kur dingti. Keletą kartų iššovė gatvėje stovėjęs tankas, o vėliau įsuko, išlaužė tvorą ir sustojo netoli mūsų mašinos.
Mačiau, kaip kareiviai, įniršio pagauti, daužė lengvųjų mašinų langus ir visa, kas pasimaišė jiems po kojomis. Iššovus tankui, byrėjo aplinkinių gyvenamųjų namų langai. Negaliu pasakyti, kiek kartų iššovė tankas, bet tai pasikartodavo kartas nuo karto. Ir langai byrėdavo po kiekvieno iššovimo. Kai žmones atstūmė, kareiviai išsirikiavę stovėjo vidury gatvės, paruošę šautuvus kovai.
Kai tarp žmonių neradom sesers vyro, ieškojom jo, matėm du stovinčius autobusus, o už kareivių nugarų jedinstveninkus (su raiščiais).
Mes su seserimi pridengėm korespondentą su videokamera, kuris paprašė jį užstoti, kad nematytų kareiviai. Atrodo, tai buvo vokiečių korespondentas, jis kalbėjo rusiškai.
Kareiviai su prožektoriais šviesdavo į gyvenamųjų namų langus.
Aš nuėjau prie mašinos ir pamačiau, kad išdužęs galinis langas (matyt, nuo šaudymo). Iš draugų sužinoję, jog sesers vyras sužeistas, su vyrų pagalba mašiną nešte nunešėm toliau nuo tanko ir su vienu vyriškiu nuvykom į Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Sesers vyrui buvo sužeistos kojos, jis gavo ir klausos traumą. Paėmę iš jo raktus nuvarėm mašiną į namus, o po to su seserimi nuėjom į aikštę prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų.
Laike nelabai orientavausi, nes neturėjau laikrodžio.