VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Čepliejienė Audronė, Jono
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Sovietų kariuomenė jėga užėmė Televizijos bokštą.
2.2. KUR ĮVYKO?: Vilniuje, Sudervės g. 10.
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13-osios naktį.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Apie 4 valandas, nuo 1.30 val. iki 0.5–0.6 val.
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Stovėjome susikibę rankomis aplink Televizijos bokštą.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?:
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?:
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?:
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS: Ginkluoti sovietų kareivos išvaikė beginklius žmones, užėmė TV bokštą. Bet mūsų jie nenugalėjo.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga:
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 31
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Išbėgome iš namų apie 1.30 val., išgirdę pirmuosius tankų šūvius. Iki bokšto 10 min. kelio. Sankryžoje ties viaduku (Sudervės-Kosmonautų pr.) stovėjo 5–6 tankai ir, sukinėdami vamzdžius link žmonių, šaudė, leido dūmų užtvaras. Būrys žmonių stovėjo gatvėje, tiesiog rankomis laikydami pirmąjį tanką. Daug žmonių buvo aplipę tvorą, kuri juosia Televizijos bokštą. Kelkraščiuose buvo gausybė automobilių, autobusų, greitosios pagalbos mašinų. Kieme prie administracijos pastato taip pat buvo daug žmonių. Bėgdama šūktelėjau, kad visi eitų tiesiog prie bokšto, nes čia, kieme, jie nepuls. Pamačiau, kad pamiške iš rytų pusės jau slenka tankai Lazdynų kryptimi. Mes su vyru apibėgom bokštą ir atsistojom iš pietų pusės, nes ten buvo žymiai mažiau žmonių. Tvirtai susikibom rankomis ir šaukėm “Lietuva!” Tankai kiek pavažiavę apsigręžė, išlaužė tvorą ir važiavo tiesiai į mus šviesdami prožektoriais. Pora jų sustojo mūsų pusėje, kiti nuvažiavo aplink bokštą. Ėmė šaudyti kurtindami žmones. Tada aš žvilgtelėjau į kairę ir pamačiau, kad už kelių metrų iš mašinos vienas po kito šoka desantininkai su automatais ir puola į žmonių būrį. Pasigirdo šūvių papliūpos, daužomų stiklų garsas, šauksmas “gydytoją”. Desantininkai per kokias penkias minutes sugarmėjo į pirmo aukšto konferencijų salę (aš dirbu bokšte, todėl žinau patalpų išdėstymą) ir netrukus pasigirdo šaudymas viduje ir iš antro aukšto. Pasitraukėme toliau nuo pastato – ten jau nebuvo ką veikti. Pamačiau du jaunuolius, nešančius sužeistąjį, ir klausiančius, kur rasti greitąją pagalbą. Parodžiau kuria kryptimi nešti ir nubėgau kartu. Perėjom išverstą tvorą, nusileidom nuo kalno ir nuėjom į priešais stovintį namą (Sudervės g.), kuriame gyvena mano močiutė. Laiptinės langai buvo išdužę, bute nuo šūvių garso atsidarė dviejų balkonų durys. Apsidairiau iš balkono – daugelio butų langų stiklai buvo iškritę nuo šūvių. Iš priešingos pusės aiškiai matėsi bokšto teritorija. Prie bokšto dar buvo gana daug žmonių, švysčiojo prožektoriai iš tankų, visą laiką buvo šaudoma. Gal apie 3 valandą tankai ėmė gana dideliu greičiu važinėti po teritoriją ir gainioti žmones. Siaubo vaizdas! Nuraminau močiutę ir nutariau eiti pas paliktus vaikus. Sutiktas pažįstamas parodė, kurioje vietoje guli 3 nušauti žmonės, nes greitosios vežė pirmiausia sužeistuosius. Ties viaduku pamačiau koloną (apie 25) žmonių, civiliai apsirengusių, einančių link administracijos pastato. Jie kažkuo skyrėsi nuo mūsų, ten buvusių. Atrodė lyg naujokai, varomi į kariuomenę, tik vyresni. Pamaniau, jog tai KPSS-ininkų pasamdyti “draugovininkai”.
1991 m. sausio 31 d.