Aprašome 1991 m. sausio 13 d. įvykius, kuriuos matėme pačios
Mes sausio 12 d. naktį budėjome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Paskelbus, kad prie Radijo ir televizijos komiteto mažai žmonių, nuėjome ten. Žmonės šoko, dainavo, klausėsi radijo, žiūrėjo televizorių. Prieš antrą valandą pasigirdo pabūklų šūviai. Per televizorių išgirdome, kad puolamas bokštas, bet šaudoma tuščiais, prašė neišsigąsti. Sakė, jog prie bokšto atsilaikė. Netrukus prasidėjo šaudymas prie RTV komiteto. Tankų ir šarvuočių kolona bešaudydama pravažiavo pro šalį. Žmonės susispietė prie įėjimo. Tankai tuoj pat sugrįžo ir sustojo gatvėje. Visą laiką šaudė iš pabūklų, kulkosvaidžių, automatų. Šone stovėjęs tankas leido baltus dūmus. Po kojomis pradėjo sproginėti dūminiai paketai. Prasisklaidžius dūmams pamatėme desantininkus bėgančius prie įėjimo. Žmonės bandė juos sulaikyti, šaukė “fašistai”. Išdaužę stiklus sušoko į vidų. Paskui desantininkus įsiveržė žmonės. Netrukus jie buvo grubiai išstumti, o desantininkai atsistojo prie įėjimo atkišę automatus. Daug žmonių stovėjo ant laiptų, šaukė. Vyras (gal darbuotojas) norėjo patekti į vidų. Desantininkas paėmęs už atlapų jį įtraukė.
Šalia mūsų stovėjusiam vyrui buvo sužeista koja ties keliu, gal nelabai stipriai, nes dar pats nuėjo į greitosios pagalbos mašiną. Merginai užsidegė paltas.
Staiga kažkas suriko “bėkit”. Pasitraukėme į šoną. Tankai pradėjo važiuoti prie įėjimo. Važiavo išsirikiavę po du, siaubingai šaudė. Šviesos spinduliu gaudė žmones ir šaudė. Daug žmonių liko prie betoninės tvoros, jie buvo atitverti ant laiptų užvažiavusio tanko. Dar kurį laiką šaudė. Nuo trenksmo gatvėje užgeso šviesa.
Nuėjome prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir likusią nakties dalį praleidome ten.
Aprašėme tai, ką matėme savo stovėjimo vietoje.
1991 m. sausio 19 d.