VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, T.V..: Bandžiulienė Skirma, Jurgio
profesija:
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: Manęs nesužeidė, bet gyvenu prie pat Radijo ir Televizijos komiteto, todėl mačiau ir galiu paliudyti.
2.2. KUR ĮVYKO?: Vilniuje, prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto.
2.3. KADA ĮVYKO?: Iš 1991 01 12 į 13 d. naktį.
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?: Negaliu tiksliai pasakyti (apie 2 val.).
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Tuo metu buvau savo bute, pro langus viskas matėsi
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Kartu buvo mano mama (80 metų) ir vyras.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?:
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?:
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?: Mačiau, kada atvažiavo šarvuočiai ir vėliau tankai, kada pradėjo šaudyti, girdėjau šaukiant žmones “Lietuva”, “fašistai”.
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?: Vėliau balsas iš įrašytos juostelės (nes žmogaus nesimatė), šaukė, kad valdžią į savo rankas perima gelbėjimo komitetas. Liepė skirstytis.
4.3. IŠVADOS: Tai buvo beginklės minios užpuolimas (karinis) ir pradžia karinio perversmo, nes užėmė visas informacijos priemones ir sakė, kad ima valdžią į savo rankas.
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga: –
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS: 1991 01 31
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Detalus įvykio aprašymas (smulkesnis)
1991 01 12 pavakaryje nuvežėme berniukus (savo sūnų Bandžiulį Rytį ir kaimynų vaiką) prie Televizijos bokšto, bet pamatę, kad ten labai daug žmonių, nuvažiavome prie Aukščiausios Tarybos. Pabuvome apie 2 val., o vaikai (20-mečiai) ten liko. Grįžome namo. Gyvename prie pat Televizijos ir radijo komiteto. Per langą matėme, kad prie komiteto žmonių irgi daug. Stovėjo 3 ar 4 autobusai, jaunimas šoko ratelį, atrodė ramu. Kadangi sergu sunkia cukraligės forma, jaučiausi pavargusi, ėmiau ruoštis ilsėtis. Kai sūnus grįžo (apie 1: 30 val.) nusiraminau ir užmigau. Labai greit (apie 2 val.) pakėlė šūvių garsai. Per langą pamatėme šaudant virš Vingio parko – supratome, kad puola Televizijos bokštą. Be to supratome, kad tuoj atvažiuos ir čia – pulti Televizijos ir radijo komitetą. Sūnus buvo dar nenusirengęs – jis puolė bėgti prie komiteto padėti, o mes ėmėme rengtis. Po kokių 7 minučių išgirdome ir pamatėme koloną šarvuočių, atskubančių nuo Neries pusės. Sankryžoje jie pasuko į Konarskio gatvę ir pradžioje atrodė, kad pravažiuos, bet jie užėmė pozicijas ir pradėjo šaudyti. Tarp papliupų girdėjosi “Lietuva”, “Lietuva”, “fašistai”. Truputį vėliau atvažiavo sunkusis tankas ir atsistojo Konarskio ir K. Požėlos gatvių sankryžoje. Vamzdį sukiojo, bet iššovė 2 kartus link Televizijos komiteto. Iškrito visi mūsų buto 3 kambarių langų stiklai (o virtuvės paliko) ir girdėjosi kaip krito stiklai iš bendrabučio ir mūsų kaimynų. Viskas vyko labai greit, net nespėjome gerai apsirengti. Nubėgome laiptais žemyn. Pasipylė žmonės iš aplinkinių namų. Kariškiai šaudė link techninio centro durų ir langų (o toliau mes negalėjome matyti, nes techninio centro pastatas užstojo patį komitetą, be to buvo pilna dūmų). Tankas riaumojo ir dar vieną kartą šovė link Vingio parko (užgulė ausis). Vėliau jau girdėjosi tik pavienės papliupos iš techninio centro lango, pastatytas prožektorius apšvietinėjo prieš jį stovinčių pastatų langus. Tankas ėmė važiuoti prie sudaužytų autobusų ir pasukęs vamzdį į gatvę ir įjungęs šviesas atsistojo prie techninio centro kampo. Dar ilgai grupė vyrų su vėliava stovėjo prieš jo vamzdį, o tankas vis riaumojo lyg norėdamas važiuoti ant jų. Sklido kalba (garsi), kad gelbėjimo komitetas ima valdžią į savo rankas, kad tai paprastų žmonių gera valdžia, kad žmonės skirstytųsi, eitų namo, kur jų laukia vaikai, tėvai, seneliai ir t.t. (pažodžiui nebeprisimenu, buvo kartojama daug kartų lietuvių ir rusų kalbomis). Vėliau iškilo į viršų signalinė raketa – supratome, kad komitetą užėmė. Žmonės ilgai nesiskirstė. Dar po ilgo laiko pamatėme signalinę raketą virš Televizijos bokšto – supratome, kad ir jį užėmė. Kai grįžome į savo šaltą, skersvėjų varstomą butą, meldėmės ir verkėme. Bet kokia viltimi tapo Kauno radijas, sunku apsakyti – jis palaikė mūsų dvasią. Vėliau grįžo ir nesužeistas sūnus.
1991 m. vasario 1 d.