Paliudijimas apie įvykius prie Televizijos bokšto, įvykusius 1991 01 12-01 13
Su bendradarbe gydytoja D.Kairiene nuvykome saugoti Televizijos bokšto šeštadienį (sausio 12 d.). Iš Kauno miesto išvykome autobusu nuo „Kauno“ kino teatro apie 19 val. ir Vilniuje prie Televizijos bokšto buvome apie 20.15 val. Buvo labai daug įvairaus amžiaus žmonių. Turėdama daug laisvo laiko apėjau teritoriją. Šią dieną buvo galima prieiti per pievutę iki pat bokšto (nes budint anksčiau, ketvirtadienį, ten nebuvo galima eiti). Prie bokšto buvo gan daug jaunimo: šoko, dainavo ir grojo gitara. Pastebėjau, kad durys (pagrindinės) yra užremtos metaline plokšte (durys į tunelį) ko nebuvo anksčiau t.y. ketvirtadienio naktį. Matėsi daug žmonių iš Druskininkų, juos buvau įsidėmėjusi iš ankstesnio budėjimo.
Mes buvom žmonių perspėtos, kad vengtume provokatorių, todėl įtartinų žmonių pasiteiraudavome apie būsimą orą arba paklausdavome kiek yra valandų.
Apie 24 val. nuėjome į Ekskursijų biuro salę ir žiūrėjome televizorių bei gėrėme arbatą, nes šiose patalpose buvo laikinas bufetas. Priėjo biuro darbuotoja ir sako: „Žmonės būkite budrūs, atrodo, kad atvažiuoja tankai. Moterys likite čia, o vyrai tegul eina saugoti įėjimo.“ Žinoma mes išėjome į lauką. Ir vyrai, ir moterys sustojome kelių eilių grandine susikabinę tarp įėjimų, o dalis nubėgo prie bokšto. Tai buvo turbūt apie 1.30 val. Išgirdome šaudant tankus, bet man atrodo, kad pranešė lyg per garsiakalbį, jog „žmonės nebijokit – šaudo tuščiais, nori jus išgąsdinti“, o paskui išgirdom, kad šaudo jau koviniais šoviniais, ir tada išgirdau per garsiakalbį žurnalistės Bučelytės balsą: „Mes dar gyvi, mes su jumis, su Lietuva, jau jie čia, jau daužo duris, Algi, ar užrakinai duris“, na o paskui perspėjo, jog galim išgirsti kitų balsus ir tai bus svetimų balsai, ir tada nutilo. Aš persižegnojau ir pasakiau bendradarbei, jeigu kuri iš mūsų žūsim, kad kita pasirūpintų vaikais.
Visi žmonės skandavo „Lietuva, Lietuva, Lietuva!“ Aplink aidėjo šūviai, išgirdom, kad žmonės kviečia gydytojus, pamatėm, jog pradėjo nešti sužeistuosius. Mes turėjome įsidėjusios tvarsčių, tuoj pradėjome dalinti nukentėjusiems. Greitoji pagalba Nr. 7322 ЛИТ mums sukėlė įtarimą, nes atnešus dar kalbantį žmogų ir tik vėliau praradusį sąmone, jo neėmė. Mes pradėjome šaukti, kad paimtų tą žmogų. Gydytojas ir vairuotojas kalbėjo tik rusiškai, man pasirodė, jog gydytojas buvo išgėręs, abu rūkė ir sakė, kad to žmogaus neims, nes jo platūs vyzdžiai. Aš įžiūrėti vyzdžių platumo negalėjau dėl tamsos. Tas žmogus buvo be batų, suplyšusiomis kojinėmis ir, kaip man pasirodė, sužeistas į pilvą. Kol mes prašėme kitų vyrų, kad jį keltų vis tik į greitąją, žmogus nuo grindinio jau buvo dingęs. Paskutinę nešamą į greitąją mačiau mergaitę juodais kailinukais, sužeistą į galvą.
Aplink vis dar šaudė, tankai pradėjo važiuoti ant žmonių. Ten buvo daug žmonių, jie ritosi per tvorą. O šiapus tvoros žmonės rusiškai kalbėjosi „kak vsio bystro i prosto prošlo“.
Apie 4 val. pravažiavo tanketės, kuriose buvo po tris kareivius, jie pradėjo šaudyti koviniais šoviniais. Mes pasitraukėm kiek žemyn link viaduko ir su Šakių krašto žmonėmis (prie jų autobuso) pralaukėme iki 6 val. ryto, o paskui nuvažiavome prie Aukščiausiosios Tarybos.
Tiesa, žemiau Televizijos bokšto buvo tankas, kuris savo vamzdžiu daužė autobusų langus (ypač sudaužytas buvo Druskininkų autobusas) ir leido iki pat ryto dūmus. Apie 4.30 val. nuo bokšto atbėgo verkdama mergaitė ir šaukė „mėsos kalnai“. Ta mergaitė buvo su tėvu iš Šakių autobuso. Mus budėti netoli bokšto pakvietė praeidamas žurnalistas Martišauskas, kuris sakė, kad mes būsime reikalingi kaip liudytojai ir kad ryte apie 12 val. bus mitingas. Mes tada sužinojome, jog Aukščiausioji Taryba yra neužimta, nes per garsiakalbį buvome girdėjusios Jermalavičiaus balsą, kad „Visa valdžia perėjo į darbo žmonių rankas...“
Tiesa, pastebėjau, jog desantininkai užėmę bokštą ėjo nuo pirmų aukštų ir šaudė iš vidaus pro langus ir po to gesino tame aukšte šviesą ir taip kilo iki aukšto kuriame yra restoranas „Paukščio skrydis“. Desantininkai vaikščiojo po balkoną, o tolimesniuose aukštuose šaudymo nepastebėjau, buvo išjungta šviesa. Turiu pažymėti, kad matėme mėtant sprogstamuosius paketus žmonėms po kojom anapus tvoros ir daug žmonių buvo apdegusiais plaukais ir veidu.