VILNIAUS UNIVERSITETAS. ŽINIŲ BAZĖS „FAKTAI“ ANKETA
1. LIUDININKO PAVARDĖ, VARDAS, t.v.: Arbačiauskas Liudvikas
profesija: gydytojas
pareigos:
2. ĮVYKIO TRUMPAS APRAŠYMAS:
2.1. KAS ĮVYKO?: TV bokšto užgrobimas
2.2. KUR ĮVYKO?: Prie Televizijos bokšto
2.3. KADA ĮVYKO?: 1991 m. sausio 13 d. naktį
2.4. KIEK LAIKO TĘSĖSI?:
3. LIUDININKO ROLĖ ĮVYKIO METU:
3.1. KĄ DARĖTE?: Stovėjau prie įėjimo į administracinį pastatą Sudervės gatvėje. Tankams supant bokštą prisijungiau prie stovinčių aplink patį bokštą.
3.2. SU KUO KARTU BUVOTE (išvardinkite kitus liudininkus)?: Su kaimynais.
3.3. KOKIAS ĮVYKIO PASEKMES PATYRĖTE JŪS IR KITI LIUDININKAI?
3.4. KOKIA JŪSŲ, JŪSŲ VAIKŲ, KITŲ LIUDININKŲ BŪKLĖ ŠIUO METU?:
4. DETALUS ĮVYKIO APRAŠYMAS:
4.1. KĄ MATĖTE?:
4.2. KOKIUS FAKTUS IR DETALES PRISIMENATE (apranga, ginklai, technika, jos tipai, numeriai, kaip tai buvo panaudota, kokios pasekmės ir rezultatai)?:
4.3. IŠVADOS
5. PRIEDAI:
Foto nuotraukos, video ar audio įrašai, schemos ir kita medžiaga: –
6. ANKETOS UŽPILDYMO DATA IR PARAŠAS
PASTABA: detalų įvykio aprašymą pateikite ant papildomų popieriaus lapų, išskiriant 4.1, 4.2, 4.3 poskyrius
Stovėjau prie įėjimo į bokšto teritoriją. Kai radijo diktorė pasakė, kad neišeis iš studijos ir nutrūko programa, tankai sukiojosi Kosmonautų ir Sudervės gatvių sankryžoje. Nėjau ten, nes maniau, kad lemiamas susidūrimas bus ties įėjimu. Tačiau vienas tankas paleido dūmus, kiti, žmonių nepastebėti, užvažiavo į bokšto teritoriją per šlaitą. Išgirdus burzgimą viršuje, kažkas sušuko: “Desantas prie bokšto!” Nubėgau ten. Tankai važiavo apie bokštą ratu. Prabėgęs tarp dviejų vienas paskui kitą važiavusių tankų, prisijungiau prie stovėjusių ratu aplink bokštą. Buvau administracinio pastato pusėje. Pagrindinis įsiveržimas, matyt, buvo priešingoje pusėje. Kareiviai šaudė iš automatų virš žmonių galvų ir į betoninį perdengimą (2-ojo aukšto pagrindą). Ant galvų išmušti kulkų krito betono gabalai ir pylėsi vanduo, kurį, matyt, bandė naudoti bokšto gynėjai viduje. Visa mūsų grupė kompaktiškai atsitraukė nuo bokšto tik pamatę viduje kareivius.
Tamsoje man atrodė, kad matau savaeigį pabūklą, kuris nuleidęs vamzdį į mūsų galvų aukštį šaudė tuščiais šoviniais, turėdamas aiškų tikslą – traumuoti žmones akustiškai.
Sausio 12 d. tarp 13 ir 14 val. prie pat bokšto sutikome du jaunuolius slavus, kurių vienas man buvo matytas. Jie apžiūrinėjo bokštą, aiškiai atkreipdami dėmesį į didelius stiklinius 1-ojo aukšto langus. Anksčiau mano “pažįstamasis” sakėsi man, kad jo dėdė dirba milicijoje ir jis jam dažnai padeda. Kitas jo dėdė miesto deputatas nuo Naujosios Vilnios. Pamatęs mane aiškiai nesusipatogino, pasimetė ir pasišalino. Esu įsitikinęs, kad jų atvykimo tikslas buvo patikrinti, ar nedaromi įtvirtinimai languose.
Prieš keletą dienų, telkiant žmones ir laukiant puolimo privalu buvo iš kampuočių ir armatūros pagaminti paprastus pigius ir patvarius langų įtvirtinimus 1-ame bokšto aukšte. Porai suvirintojų tai būtų pusdienio darbas. Tarpusavy sujungti varžtais kampuočių rėmai atstotų tuos šimtus žmonių, kurie dieną ir naktį stovėjo prie bokšto laukdami savo mirties ar suluošinimo. Desantininkai nepultų bokšto, jei žinotų, kad negalės patogiai įžengti iš bet kurios pusės. Būtumėm sutaupę ir pusantro šimto mūsų tautos vaikų gyvybę ir sveikatą.
Tas pats pasakytina ir apie šiandieninius Aukščiausiosios Tarybos įtvirtinimus. Jie gal įspūdingai atrodo iš žemės palydovo, tačiau sukelia šypsenas iš arti. Atsisakymas įtvirtinti langus motyvuojamas, kad viduje visur importas, gaila gręžti skyles. O juk už tų langų mūsų laisvė. Ir mūsų likimas priklausys tik nuo to, ar patogu bus bolševikams įžengti pro tuos langus vidun.