Sausio 11 d. parsivežiau dukrą iš ligoninės ir ėjau nupirkti maisto produktų į “Saturno” parduotuvę. Beeidamas išgirdau sirenos gausmą. Supratau, kad užimami Spaudos rūmai, nes naktį kaukiant sirenoms du kartus bėgau padėti Spaudos rūmų saugotojams.

Kai pribėgai prie rūmų, dalis desantininkų jau buvo vestibiulyje. Žmonės buvo apgulę duris ir stengėsi ištraukti iš koridoriaus desantininkus. Bet jie įvairiais būdais atstumdavo žmones. Ypač iššaukiančiai elgėsi Vidurinės Azijos tautybės desantininkas: stumdė, mušė žmones. Man dar stovint ant laiptų prieš duris, desantininkai bandė užpulti prieš duris stovinčius žmones, bet mums susikibus rankomis jie buvo atstumti. Tuo metu iš viršaus buvo paleistas vanduo, vandens čiurkšlė buvo nestipri – labiau priminė dušą. Vandeniu kliuvo ir prieš mus esančiam karininkui. Tuomet jis nieko nelaukdamas atsuko automatą į tą pusę, iš kur bėgo vanduo, ir paleido dvi trumpas papliūpas. Automato gilzės krito tiesiai ant manęs, nes stovėjau prie pat karininko. Vanduo baigė bėgti.

Šaudęs karininkas staigiai apsisuko ir lyg žmonių išsigandęs nubėgo link tanketės, kuri stovėjo priešais rūmus, ir nustūmęs kareivį įlipo į vidų.

Kai išvedė sužeistą vaikiną, supratau, kad karininkas puikiai suprato savo atliktą darbą ir todėl slėpėsi nuo žmonių.

Vėliau dar nekartą buvo šaudoma iš automatų. Vieną kartą iššovė tankas.

Sausio 13 d. įvykiai.

Televizijos bokšto pirmoji tankų ataka vyko prie viaduko. Buvo paleisti šūviai, dūminė uždanga. Aš stovėjau Sudervės gatvėje už TV bokšto prie dviejų smėlio barstymo mašinų. Praėjus kiek laiko pastebėjau atšliaužiantį tanką, prieš kurį buvo nemažai žmonių, besistengiančių jį sulaikyti. Tačiau tankas, nekreipdamas dėmesio į žmones, gana nemažu greičiu stūmė minią žmonių link smėlio barstymo mašinų. Kai liko iki mašinų 20–30 metrų, žmonių minia pasitraukė į šonus. Prieš tanką liko du vyrai: vienas, senesnis, laikėsi įsikibęs į tanką iš dešinės pusės, o kitas – jaunesnis vyras gulėjo ant tanko iš kairės pusės ir atsispirdamas į žemę stengėsi nenukristi nuo jo, tikėdamasis jį sustabdyti. Tankui priartėjus prie smėlio barstymo mašinos ir pradėjus ją traiškyti, žmogus, buvęs ant tanko iš dešinės pusės, pirmasis nuslydo nuo tanko priekio ir dingo po vikšrais. Antrasis, tai yra jaunesnis, pajutęs spaudimą į nugarą, atsigręžė į smėlio barstymo mašinos pusę ir siaubo apimtas pakėlė rankas į viršų, tačiau tankas judėjo nesustodamas. Pradėjus tankui rėplioti ant smėlio barstymo mašinos žmogaus kūnas dingo po tanko apačia. Mašina buvo sutraiškyta, iš kabinos ir variklio liko tik skardos ir geležies suplotas gabalas.

Toliau tankas pasuko kairiau ir per medelius pradėjo šliaužti miškelio pusėn, link kalno, prieš tai įjungęs prožektorių ir nukreipęs į Televizijos bokštą. Vėliau atsuko patranką į mūsų pusę, pasigirdo šūvis. Žmonės išsigandę šoko į šoną. Vėliau tankas ėmė judėti miškelio pusėn, jam pakilus aukštyn ir pramušus žmonių minią pradėjo važiuoti sunkvežimiai su desantininkais.

Vėliau pribėgęs prie sutraiškytos mašinos lavonų nemačiau. O paėjęs į šoną pamačiau paguldytą žuvusįjį ant žemės tarp medelių, o antrąjį prie greitosios pagalbos automobilio.

Šį vaizdą mačiau iš 10–15 metrų.

1991 m. sausio 20 d.

 

LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 30
Lapų Nr. 21–23