1991 m. sausio 11 d. naktį su žmona budėjome prie AT rūmų, o 12 d. nutarėme ten budėti nuo 4.00 val. ryto. Buvo labai neramu ir jautėme didelę įtampą. Ir štai naktį iš 12 į 13, apie 1.30 val., išgirdome per radiją pranešimą, kad iš Šiaurės miestelio TV bokšto link važiuoja tankai. Tuoj pat sėdau į mašiną ir nuvažiavau link Televizijos bokšto. Važiuojant Kosmonautų prospektu, man priešais važiavo tankai ir šarvuočiai. Pamaniau, kad nori apsupti bokštą iš kitos pusės.
Palikęs mašiną troleibusų stotelėje, pakilau į kalniuką ir per miškelį nubėgau prie TV bokšto.
Prie viaduko jau stovėjo tankai ir šarvuočiai, išsidėstę tokia tvarka: tankas, šarvuotis, tankas, šarvuotis ir t.t. Ant šlaito stovėjo labai daug žmonių, buvo didelis triukšmas. Šaudė tankai, bet susidarė įspūdis, kad jie nelabai stengėsi prasiveržti pro žmonių ir mašinų užtvaras. Nubėgau pažiūrėti prie mažo pušynėlio nuo Lazdynų pusės, nes nepaliko mintis, kad jie gali apsupti. Kviečiau žmones į tą pusę, tačiau per triukšmą mažai kas girdėjo. Po kokių 5–10 min. pamačiau tankus, važiuojančius nuo Žvėryno pusės. Pribėgau prie šlaito, šaukdamas žmones.
Pasileidom bėgti tvoros link, tačiau tankai buvo jau prie posūkio į aikštelę nuo Lazdynų pusės. Įsijungti į grandinę prie tvoros buvo beprasmiška. Tuomet perlipęs per tvorą, nubėgau prie pat TV bokšto, kur žmonės buvo apjuosę bokštą 5–6 eilių grandine. Atsistojau ir aš į tą grandinę. Tuo tarpu pirmas važiavęs tankas pralaužė tvorą priešais mus. Kairiau, už kokių 5–6 metrų, tarp bokšto stiklo sienos ir žmonių išgirdau nestiprų sprogimą. Po to kažin kokį caksėjimą, daugiau panašų į pirotechnikos išmonę naudojamą kino filmuose. Netrukus išgirdau dar vieną sprogimą, nuo kurio sudužo stiklas. Tuo tarpu tankas, pralaužęs tvorą, įjungęs šviesą važiavo link mūsų ir pradėjo šaudyti. Žmonės skandavo “Lietuva!”
Nuo į betoną atsimušusių kulkų lėkė kibirkštys, pažiro bokšto stiklai, virš galvų pradėjo švilpti kulkos. Griūdami, klupdami žmonės traukėsi nuo bokšto. Grandinė iro. Netoliese kažkas šaukėsi gydytojo, tačiau buvo sunku suprasti kur.
Stovėjęs tankas vėl pajudėjo į priekį. Nežinau, kaip vėl atsidūriau prie bokšto. Pavažiavęs apie 10 metrų tankas sustojo ir pradėjo šaudyti. Teko trauktis nuo bokšto. Tuo tarpu išgirdau šaukiant vyriškį, kad tankas suvažinėjo žmogų ir kad žmonės įsidėmėtų to tanko numerį. Pasižvalgęs į tanką nepamačiau jokio numerio, o tankas toliau nuvažiavo iki pat bokšto.
Šeši žmonės paėmė suvažinėtą žmogų ir nešė šlaito link. Buvau pritrenktas to vaizdo. Pro mane nunešė dar 3–4 žmones, vienas iš jų buvo sužeistas į koją. Likau stovėti pievelėje prie ventiliacijos betoninio įrenginio. Tankas įjungė labai stipriai šviečiantį žibintą, nukreiptą link Kosmonautų prospekto, virš namų į dangų. Paskui iš lėto pasuko į dešinę – į namus, vėl į priešingą pusę – į žmonių veidus. Paskui pamačiau trasuojančių kulkų salves, link mūsų į viršų. Pasukiojęs prožektorių ir atsukęs vamzdį į mūsų pusę tankas iššovė.
Sunku viską žodžiais nusakyti. Atrodė, kad viskas vyksta labai greitai, visų detalių atsiminti neįmanoma. Visą šito įvykio siaubingumą suvokiau stovėdamas prie išverstos tvoros.
Šaudymas pasigirdo TV bokšte. Šaudė tik automatai, trumpom serijom. Dužo stiklai. Iš vieno lango galėjo būti išmestas žmogus (2 ar 3 aukšto). Šaudė apie pusę valandos. Vienu momentu pakilo trys signalinės raketos į viršų. Nutrūko radijo ryšys. Nusprendžiau, kad gali pulti AT rūmus ir reikia važiuoti ten.
Nusileidau nuo šlaito prie viaduko. Ten dar buvo labai daug žmonių. Vienas tankas norėjo pravažiuoti, tačiau kelias buvo užblokuotas, tuo tarpu kitas tankas vėl iššovė, sudrebindamas orą ir žemę.
Ant šlaito vienas vyriškis kalbino, kad reiktų gauti benzino ir apipylus padegti. Pasakiau, kad negalime taip daryti.
Kažkuris iš minios labai vikriai užšoko ant vieno tanko ir uždengdamas stebėjimo langelius juos erzino. Tankas pradėjo sukioti bokštelį su vamzdžiu. Tas žmogus užlipo ant vamzdžio, rodydamas pavyzdį miniai. Pagalvojau, ar tik nebus specialiai padarytas spektaklis atitraukti žmonių dėmesį, kai TV bokšto užėmimas ėjo į pabaigą.
Pasitarę su kitais jaunuoliais, nuvažiavome prie AT rūmų, ten apie TV bokšto šturmą papasakojau kitiems. Tai buvo žiauri naktis.
Vakare, klausydamasis žinių iš Maskvos, išgirdau kaltinimus, kad esą Lietuvos žmonės šaudyti pradėjo pirmi. Tada supratau, kam buvo reikalingi du pirotechniniai sprogimai, kuriuos atliko civiliais drabužiais apsirengę kariškiai.
Užimtuose pastatuose kareiviai stengėsi viską išnešti, sulaužyti, sunaikinti, kad po karinio perversmo visam pasauliui parodytų, jog tų įstaigų darbuotojai lietuviai nacionalistai, palikdami įstaigas, viską sulaužė, išgrobstė.
Tačiau šį kartą tiesa mūsų pusėje ir pasaulis žino, kas yra sužvėrėję banditai, norintys paslėpti savo kruvinus pėdsakus.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 30
Lapų Nr. 1–5