PAAIŠKINIMAS

Sausio 12 d. 19.00 val. išvažiavau į Vilnių saugoti Lietuvos Parlamento rūmų, Televizijos bokšto. Važiavo ne vienas, kaip buvo planuota, o du autobusai, nes labai daug buvo susirinkę žmonių. Vilniaus priemiestyje vairuotojas, paskambinęs į Sąjūdžio būstinę, sužinojo, kad mažiausiai žmonių prie Televizijos bokšto. Todėl ten ir pasuko mūsų autobusai. Apie 21.00 val. jau buvome prie bokšto. Žmonių radome daug. Jie sustoję rateliais dainavo, juokavo, šnekučiavosi. Apie 1.00 val. nakties gretima gatve pravažiavo autoinspekcijos automobilis, iš kurio pranešė, kad prie bokšto artėja tankų kolona. Žmonės tuoj glaudžiomis eilėmis apjuosė bokštą, susikibo rankomis. Praėjus kiek laiko, apačioje, prie bokšto vartų, išgirdome šaudant iš tankų pabūklų. Pradėjo kaukti bokšto sirena. Bet žmonės neišsigando, ėmė skanduoti “Lietuva, Lietuva” ir dar stipriau susikabino.

Vėliau iš pietryčių ir pietvakarių pasirodė tankai, kurie pasuko link bokšto. Privažiavo labai arti, spauste prispaudė žmones prie bokšto. Tačiau mes toliau skandavome “Lietuva bus laisva!” ir nesitraukėme. O žmonių jau buvo susirinkę labai daug. Pradėjus kaukti bokšto sirenai, iš miesto jų atbėgo dar daugiau. Tankai ir tanketės glaudžiu ratu apsupo bokšto gynėjus. Iš mašinų iššoko desantininkai, pasiskirstė po 5–6 ir ėmė pulti. Išsitraukę geležinius virbus, nežiūrėdami kirto žmonėms per galvas, mūsų grandinė iširo. Pro pasidariusią spragą kareiviai puolė prie langų, automatų buožėmis juos išdaužė ir įšoko į vidų. Visa tai truko gal 5–10 min.

Aplinkui tratėjo automatai, žvangėjo langų stiklai, klykė žmonės, šaudė pabūklai. Mačiau ir sužeistų. Žmonės pradėjo trauktis prie tvoros, norėdami išeiti.

Dar po kiek laiko iš garsiakalbio pasigirdo balsas, kad “visa valdžia paimta, kad tvarką daro nacionalinio gelbėjimo komitetas, kuris prašo žmones nusiraminti…”

Tarsi netikėdami tuo, kas įvyko, žmonės lėtai traukėsi. Pro šalį nešė sužeistuosius. Greitosios pagalbos automobilyje mačiau tikriausiai jau negyvą vaikiną su žaizda nugaroje.

Iki penktos valandos ryto dar stovėjome netoli bokšto, ieškojome išsiblaškiusių draugų.

1991 m. sausio 21 d.

 

LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 27
Lapų Nr. 37–43