Kruvinoji 1991 metų naktis iš sausio 12 d. į 13 d.
1 val. nakties visi grįžome į namus. Mes su vyru – nuo Televizijos bokšto, atėjo sesuo, atvykusi iš Panevėžio ir budėjusi Nepriklausomybės aikštėje, sugrįžo dukros. Ruošiamės trumpo poilsio. 1.20 val. pasigirdo sunkiojo transporto garsai, jau kelinta iš eilės naktis jie prikeldavo iš miego. Nuo “Saturno” parduotuvės link Lazdynų mikrorajono važiavo kolona iš aštuonių tankų ir šarvuočių. Juos lydėjo daugybė lengvųjų automobilių. Greitai paskambinom į radijo informacinį centrą tel. …. , iš kur buvo pranešta visai Lietuvai.
Aš, vyras, sesuo ir 17-metė dukra greitai apsirengėme ir Sudervės gatve nubėgome link bokšto. Žmonės bėgo iš visų pusių.
Prie žemutinio pastato jau buvo daug žmonių. Nuo Kosmonautų prospekto pusės stovėjo užvesti tankai, leido nuodingas dujas, tamsą skrodė prožektoriaus šviesa. Buvo sunku kvėpuoti. Vos dujos prasiskirsto, paleidžiamas naujas debesis.
Mus nukreipė apjuosti bokštą supančią tvorą nuo Sudervės gatvės pusės, aukštyn, link savaitinio darželio. Nespėjome užkopti į viršų, kai pamatėme Sudervės gatve atvažiuojančius tankus. Įtampa pranašavo kažką blogo.
Mums išėjus, vyresnioji dukra įvykius stebėjo pro langą, iš kurio gerai matosi Sudervės gatvė, Kosmonautų prospektas ir viršutinė bokšto dalis. Mums išėjus apie 1.35 val. 12 tankų ir šarvuočių grįžo nuo Lazdynų pusės link “Saturno” parduotuvės, o priešinga kryptimi važiavo daug mašinų su desantininkais. Po keleto minučių tankų kolona slinko Sudervės gatve bokšto link (manome, kad tankai, grįžę nuo Lazdynų pusės, Vairo gatve įvažiavo į Sudervės gatvę, kad apsuptų bokštą iš kitos pusės).
Tankai artėjo prie bokšto labai greitai. Trumpam stabtelėjo prie trijų žvyro pripiltų savivarčių, kuriais buvo užtvertas kelias, bet greitai perskėlė vidurinį savivartį, sumaigė šoninius ir nuvažiavo artyn bokšto. Įtampa didėjo. Abiejose Sudervės gatvės pusėse žmonės skandavo “Lietuva!”
Staiga, lyg susitarę, tankai pasuko 90 laipsniu kampu į kairę (judėjimo kryptimi) ir per šaligatvį, vejas, medelius, maigydami lengvuosius automobilius, nepaisydami stovinčių žmonių, pasileido aukštyn, link tvoros, teisiai į mus. Žmonės bėgo į visas puses. Iš apačios pasigirdo šūviai, žmonių riksmas, nuodingųjų dujų debesys, karinių prožektorių šviesa sukėlė sumaištį. Bėgome link darželio. Tankai lėkė ant mūsų, iš priekio jau supo. Vos spėjome perlipti per darželio tvorą, pro nugaras link tvoros lėkė riaumodami tankai, šūkavo desantininkai, virto apsaugos tvora. Žmonės klykė ir bėgo kas kur.
Vyras nuskubėjo prie žemutinio pastato. Blaškėsi panikos apimti žmonės, nemažas būrys VRM darbuotojų iš šalies stebėjo įvykius. Ir apačioje, ir viršuje šaudė patrankos, kulkosvaidžiai nuolat leido dujas. Tarp šūvių girdėjosi Lietuvos “gelbėjimo” komiteto pranešimai gryna lietuvių ir rusų kalbomis, kurie skelbė, kad valdžia jų rankose, kad kitos valdžios Lietuvoje nebėra, kvietė būti “išmintingus” ir skirstytis, kreipėsi į motinas su “prašymu” atitraukti vaikus nuo bokšto, nes jie nenorį kraujo, tuo tarpu šūviai netilo. Greitosios lėkė link bokšto aukštyn ir atgal.
Pro langą matėsi kraupus vaizdas. Srautai greitųjų ir lengvųjų automobilių su įjungtom sirenom lėkė į abi puses Sudervės gatve ir Kosmonautų prospektu. Bute šūviai buvo girdimi iki 3.30 val. Kiek sušaudė? Kada paskutinieji sužeistieji buvo atvežti į gydymo įstaigas?
3.45 val. įsižiebė restorano langai ir nebeužgeso, kol išaušo. 1–2 šarvuočiai nuolat važinėjo pirmyn ir atgal Kosmonautų prospektu, Sudervės bei Karoliniškių gatvėmis.
7.15 val. eidami į Nepriklausomybės aikštę sutikome šarvuotį, kuris lydėjo lengvąjį automobilį, skelbiantį įprastinį “gelbėjimo” komiteto kreipimąsi ir informaciją apie komendanto valandą. Milicijos mašina nuvežė sulamdytą lengvąjį automobilį.
1991 m. sausio 21 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 24
Lapų Nr. 49–51