1991 metų naktį iš sausio 12-os į 13-ą dieną buvau prie Vilniaus televizijos bokšto. Vienas iš apsaugos vaikinų išėjo į lauką ir pranešė, kad atvažiuoja tankai. Žmonės, baigė šokti ir dainuoti, ėmė rikiuotis aplink bokštą, susikabindami rankomis.
Netrukus pasigirdo tankų griausmas – jų pačių nebuvo matyti, nes užstojo bokšto kalvelė. Tankai šaudė ir artėjo prie bokšto administracinių pastatų, kur taip pat budėjo žmonės. Mačiau sklindančius dūmus pastatų link.
Prie bokšto tankai ir šarvuočiai pasirodė man iš kairės pusės (stovėjau veidu į Kosmonautų pr.). Jie apsupo bokštą kartu su žmonėmis. Buvo šaudoma iš automatų ir pabūklo, nuo ko dužo langai. Žmonės skandavo: “Gėda”. Dešiniau apsaugos vaikinai pradėjo daužyti langus iš vidaus ir bandė vandens srove gintis, tačiau tai buvo mažai efektinga ir tik išardė žmonių gretas. Pro šią spragą įsiveržė desantininkai, jie šaudė iš automatų. Tuo pat metu, manevruodamas tankas kairiu vikšru užvažiavo ant 2–3 žmonių, tarp jų buvo ir moterų. Po kiek laiko jis nuo žmonių nuvažiavo.
Iš kairės važiavęs šarvuotis “stūmė” žmones nuo bokšto. Mačiau, kaip nešė sutraiškytus ir nušautus žmones. Dauguma žmonių nebėgo, o stojo prieš šarvuotį ir skandavo. Tuo pat metu girdėjosi automatų papliūpos lauke ir ypač bokšto viduje.
Keli vyrai atnešė vyriškį. Vienas jų apžiūrėjo ir nustatė, kad vyriškis miręs. Viena šautinė žaizda buvo širdies srityje, kita dešiniau pilvo. Lavoną padėjau nunešti į greitosios pagalbos mašiną. Benešant jį atpažino mergina – Titas iš Kauno. Prie greitosios pagalbos mašinos jį nufotografavo.
Prie bokšto netoli manęs stovėjo Vida ir Vytė Mačiulaitytės su draugėmis iš Kauno.
1991 m. sausio 21 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 26
Lapų Nr. 44–45