Aš, Lietuvos Respublikos pilietis Jonas Stankus, gimęs 1937 m. kovo mėn. 8 d. Šiaulių apskrityje, Raudėnų valsč., Vileišių kaime (dabar Šiaulių r.), dabar gyvenu Vilniuje. Piliečio garbe ir sąžine prisiekiu raštu išdėstyti tiesą ir tik tiesą apie tai, ką mačiau 1991 m. sausio mėn. 13 d. 1.35–3.15 val. prie Lietuvos Respublikos televizijos bokšto centrinio įėjimo ir bokšto teritorijoje.
1. Prie Lietuvos televizijos bokšto centrinio įėjimo aš su žmona Vida Stankuviene atvykome sausio 13 d. 1.35–1.40 val. Čia žmonių buvo labai daug. Jie būriavosi prie centrinio įėjimo, ant pylimo palei vielinę tvorą, juosiančią Televizijos bokšto teritoriją, daug žmonių buvo teritorijoje prie Televizijos bokšto.
2. 1.50 val. aš su žmona buvome jau Televizijos bokšto teritorijoje. Bokštą juosė 8–10 eilių čia budinčių žmonių – paauglių, merginų, vaikinų, senyvo amžiaus žmonių. Minia skandavo: “Lietuva! Lietuva! Lietuva, būk laisva!” Dalis žmonių būriavosi palei tvorą iš vidinės Televizijos bokšto teritorijos pusės. Čia degė laužai, žmonės prie jų šildėsi. Tuo metu už Televizijos bokšto teritorijos tvoros jau važiavo sovietiniai tankai. Kartkartėmis pasigirsdavo tankų šūviai. Minia skandavo: “Lietuva! Lietuva!” Švilpė. Televizijos bokšto teritoriją tankai supo iš vakarinės pusės (Kosmonautų prospekto), rytinės pusės (link Neries slėnio) ir iš pietų (miškelio) pusės. Apie 2 val. tankai susijungė už tvoros į pietus nuo Televizijos bokšto teritorijos. Apie 2.05 val. tankai, atgręžę savo pabūklus ir įjungę galingus prožektorius, be jokio įspėjimo pralaužę (nuvertę) tinklo tvorą, pajudėjo Televizijos bokšto link. Žmonės skandavo: “Lietuva! Lietuva!” Jokių agresinių veiksmų (kokių nors daiktų), mėtymų į tankus nebuvo. Tankai judėjo link Televizijos bokšto, link čia stovėjusių žmonių. Priešais mus atvažiuojantis tankas 3–4 m atstumu nuo mūsų minios sustojo. Pasigirdo dūminių (dymovych šašek) sprogimai, pasirodė gausūs dūmai. Tuo pat metu pasigirdo kurtinantis tanko pabūklo šūvis. Pabiro bokšto pastato (I aukšto) stiklai. Minia, saugodamasi krentančių stiklų, siūbtelėjo link tanko. Tuo pat metu pasigirdo automatinių ginklų šūviai. Atsigręžęs pamačiau kelis sovietinius desantininkus, besiveržiančius į Televizijos bokšto pastatą pro išmuštus langus. Tuoj pasigirdo iš tanko garsiakalbio “oratoriaus”, pasiskelbusio “tautos gelbėjimo komiteto” atstovu, Juozo Jermalavičiaus raginimas, įsakymas nesipriešinti. Įrodinėjo, kad respublikos parlamentas išvaikytas, kad visą valdžią Lietuvoje perėmė “tautos gelbėjimo komitetas” – į darbininkų ir valstiečių valdžios rankas”. Minia tuo metu skandavo: “Lietuva! Lietuva! Lietuva, būk laisva!” Tankai stūmė minią nuo Televizijos bokšto pastato. Tanketės važinėjo po Televizijos bokšto teritoriją, šaudė automatai. Dalis žmonių pasistūmėjo į vakarinę Televizijos bokšto teritorijos dalį, kiti – į rytinę, ten ir aš su žmona pasistūmėjome. Besitraukiantieji švilpė, skandavo: “Lietuva! Lietuva!”. Girdėjosi šauksmai: “Sužeidė”, “Pagalbos”. Nusileidęs prie centrinio Televizijos bokšto išėjimo pamačiau, kad mūsų minioje jau nešami ir sužeistieji. Prie Televizijos bokšto centrinio pastato matėsi daug sužeistųjų, važinėjo greitosios, ant neštuvų gatvėje gulėjo nušautas žmogus. Televizijos bokšto teritorijoje dideliu greičiu, įsijungusios prožektorius, važinėjo tanketės. Prožektorių šviesoje matėsi besiblaškantys žmonės, kiti kabinosi už tvoros, lipo per ją, stengdamiesi ištrūkti iš to pragaro. Vis kaleno automatai. Sužeistieji ant pylimo palei tvorą tuoj pat buvo nešami į greitosios pagalbos mašinas. Vėliau ties centriniu Televizijos bokšto pastatu tanketės nuvertė tinklinę tvorą. Prožektorių apšviestoje zonoje matėsi sovietų desantininkų mušami žmonės. Tanketės dideliu greičiu vis suko ratus Televizijos bokšto teritorijoje, tratėjo automatai. 3.00 ar 3.10 val. pasirodė žalia raketa virš Televizijos bokšto teritorijos, nors šūvių vis dar buvo girdėti.
Oficialiais 1991 m. sausio mėn. 14 d. pranešimais, žuvusiųjų yra 13, sužeistųjų 164. Nemačiau, kiek sužeistųjų ar nušautų buvo išnešta iš Televizijos bokšto teritorijos (bokšto), jei iš viso iš ten buvo įmanoma bent kiek nukentėjusių išnešti. Todėl kyla klausimas – ką veikė tanketės, kodėl tratėjo automatai daugiau nei valandą? Neabejoju, kad Televizijos bokšto teritorijoje liko gulėti 64 dingusiųjų be žinios kūnai. Kas ir kada atsakys į šį klausimą, kuris jaudina Lietuvos tautą.
1991 m. sausio 15 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 24
Lapų Nr. 13–15