Vakare (sausio 12 d.) paskambino (apie 20.00 val.) žmonos kurso draugė Valė, dirbanti Zarasų ekskursijų biure. Pranešė, kad iš Daugpilio per Turmantą ir Zarasus žmonės matė autobusų koloną su desantininkais, persirengusiais civilių drabužiais. Autobuse ant grindų buvo daug „bananų“, ginklų nepastebėta. Pridūrė, kad šių desantininkų uždavinys žūtbūt užimti šią naktį Televizijos bokštą. Prašė pranešti kam nors. Per tris valandas jie turėjo būti netoli Vilniaus. Aš nuskubėjau į televizijos centro administracinį korpusą, ekskursijų biuro tarnautojos žinojo kam paskambinti ir pranešti informaciją.

Neiškentęs nuėjau iki bokšto, norėdamas sėdintiems už „akvariumo“ tą patį pasakyti. Iš pradžių neįsileido, vėliau išėjo vaikinas. Nusivedė mane į vidų. Viską papasakojau. Padėkojo. Grįžau namo. Įsijungiau televizorių, numigau. Prieš 2.00 val. išgirdau motorų riaumojimą, pamačiau tankus. Skubiai apsirengęs nubėgau. Mane norėjo sulaikyti du vaikinai (afganai). Bet nuėjau.

Bokštas buvo apsuptas žmonių. Tankai ilgai neužropojo į viršų. Kai užropojo, pravažiavo 1 tankas, amfibija ir BTR, prie mūsų priropojo tankai ir sustojo. Iš paskos važiavo šarvuotas automobilis. Tankas paleido gazolį. Tankistai šaudė tuščiais. Sustoję BTR plieskė šviesomis ir šaudė tikromis kulkomis į bokšto stiklus. Žmonės ėmė bėgti šalin. Kareiviai buožėmis skyrėsi kelią. Automatininkai, kurie veržėsi prie durų, atrodo, į žmones nešaudė. Už nugaros visą laiką girdėjome automatų šūvius. Taip mus atstūmė nuo bokšto. Vėliau jie turėjo mus išstumti už tvoros. Tankai pajuda ir sustoja, kad automatininkai galėtų jaustis saugūs. Karininkas pamatė, kad aš kalbuosi su kareiviu, prišoko ir ėmė keiktis. Mačiau, kaip nušovė vaikiną, sušukusį “Fašistai”. Tankai įjungė motorus ir – visu greičiu į žmones. Mačiau, kaip kokių 35 žmonių grupė lengvai nugriovė tvorą. Matyt, iš anksto buvo pasiruošta. Atsidūręs apačioje prie greitosios pagalbos mašinos padėjau įkelti sužeistąjį. Pro sanitaro chalatą pastebėjau aulinius batus. Jis su sužeistuoju elgėsi gana šiurkščiai. Įtarėme, kad tai galėjo būti ne medikai, o persirengę kariškiai.

 

LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 24
Lapų Nr. 3–4