Paliudijimas dėl TVR komiteto užpuolimo
Sausio 12 d. budėjome prie TVR komiteto Konarskio g. Žmonės šildėsi prie laužo, dainavo. Viskas buvo ramu, pavojus, atrodo, negrėsė. Apie 20.00 val. išėjome namo sušilti. Grįžome apie 1.30 val. (13 dieną). Nuo Taurakalnio stotelės ėjome pėstute ir jau prie Gamtos fakulteto išgirdome šūvius. Šaudė iš pabūklų, paskui pasigirdo ir automatų papliūpos. Tiksliai nesupratome, iš kur šaudo. Paskubėjome link komiteto. Iš bendrabučių link komiteto bėgo studentai. Vos tik atėjome prie Televizijos ir radijo komiteto pagrindinio įėjimo, tankų ir šarvuočių kolona dideliu greičiu pralėkė iš Vingio parko pusės miesto link. Žmonės susikabino rankomis, skandavo: “Lie-tu-va”. Greitai kolona grįžo atgal. Pradėjo šaudyti prie Radijo komiteto. Šaudė iš tanko, kulkosvaidžių, automatų. Kurtinantys garsai ir plyksniai neprivertė žmonių atsitraukti ir išsiskirstyti. Mes jau matėme, kaip Radijo komiteto pastate šmėkščiojo žmonių siluetai, buvo stumdomi žmonės. Šaudymas darėsi smarkesnis. Šalia mūsų stovėjęs policininkas dar padrąsino žmones juokaudamas: “Tai, bjaurybės, orą pagadino”. Visi nusijuokė, baimės nebuvo. Automobilių stovėjimo aikštelėje kareivos mėtė sprogstamus užtaisus. Ten buvo civilių. Mačiau, kaip vienas vaikinas ranka užsidengė akis, sprogus užtaisui ir plykstelėjus liepsnai. Tuo metu pro mus prabėgo desantininkai – su šalmais, neperšaunamomis liemenėmis, ant juostos pasikabinę sprogmenis. Žmonės vėl susikabino rankomis, šaukė: “Lietuva, fašistai”. Šalia mūsų metė dujų užtaisą ir nubėgo toliau. Prie durų metė ir sprogstamą užtaisą, plykstelėjo liepsna. Desantininkai nubėgo tolyn ir puolė pro langus. Žmonės truputį atsitraukė, bet nebesiskirstė. Šaudymas stiprėjo, desantininkai veržėsi per statybos teritoriją. Girdėjosi, kaip dūžta stiklai. Žmonės kalbėjo, kad šaudo iš tuščių, bet aiškiai girdėjosi, kaip virš galvų švilpė kulkos. Du jaunuoliai buvo pasilypėję ant tvoros. Žmonės stengėsi juos nutraukti, kad nesužeistų. Pasigirdo kalbos, kad desantininkai nušovė saviškį. Tie jaunuoliai rodė kažkur, lyg į statybos teritoriją, sakydami: “Va, guli negyvas”. Nesuprantu, ar apie tą kareivą kalbėjo, ar apie gynėjus. Tuo tarpu tankai ir tanketės pradėjo važiuoti į mūsų pusę, šaudė iš pabūklų ir kulkosvaidžių, matėsi virš galvų skrendančių kulkų dryžiai. Žmonės pradėjo trauktis link tvoros prie mokyklos. Tankai apakino žmones prožektoriais, tuo metu negalėjome net pajudėti. Atrodė, kad tuoj šaus. Kai nukreipė šviesą, pasitraukėme link tvoros. Ten stovėjo daug žmonių. Važiuodami tankai švietė į stovinčius žmones. Paskui vienas, nukreipęs vamzdį link šiltnamio, iššovė. Šaudė ir iš tanketės beveik be perstojo. Toje pusėje dar buvo žmonių. Kai tankai privažiavo prie pat įėjimo į komitetą, buvo matyti, kad prie durų dar stovėjo grupelė žmonių. Bėgiojo desantininkai. Paskui pasigirdo baisus trenksmas ir dingo šviesa. Palengva žmonės pradėjo skirstytis. Šaudė dar labai ilgai.
1991 m. sausio 19 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 25
Lapų Nr. 35–37