Budėti prie TV bokšto buvo atvažiavę giminės iš Kauno: pusbrolis su draugu ir jų tėvai. Tačiau apie 0.30 val. jie išvažiavo namo į Kauną, liko tik pusbrolis su draugu, kurie 1 val. išėjo budėti prie TV bokšto, o mes ruošėmės eiti ryte apie 4 val., nes praeitą naktį mama buvo budėjusi su draugais visą naktį. Mums tik atsigulus paskambino sesers draugė ir pranešė, kad link TV bokšto jau juda tankai. Staiga jie pasigirdo kažkur netoliese. Pribėgę prie lango ir jį atidarę, mes su ašaromis akyse stebėjome kiekvieną karinę mašiną. Gatve bėgo žmonės, jie sugebėjo pralenkti tankus, tarsi norėdami apginti TV bokštą nuo jų, nuo okupantų.
Tada apsirengėm ir greitai išbėgom pro duris. Mes išbėgom ieškoti pusbrolio su draugu, nes žinojom, kad jie yra prie pat bokšto, kur mes praleidom visą dieną.
Mes bėgom link TV bokšto, kur jau pokšėjo šūviai, girdėjosi patrankų barškėjimas, akino violetinė tankų ir tankečių šviesa. Mes visi veržėmės į priekį ir pamatėme, kad greitosios jau vežė Tuos, kurie krito už Lietuvos laisvę, ir Tuos, kurie dar gyvi, bet pažeisti okupantų kulkos… Prie mūsų kojų gulėjo žmogus uždengtu veidu, pakeltais marškiniais, jo krūtinėje matėsi nedidelė kraujo dėmė. Tas žmogus jau buvo nebegyvas.
Ten, toliau, gatvių sankryžoje matėsi tankas, kuris buvo įstrigęs tarp gatvėje stovinčių mašinų. Prie negalinčio pajudėti tanko bėgo žmonės, kurie šaukė: „Lietuva!“, „Lietuva!“, „okupantai!“, „okupantai!“. Ant kalno jau stovėjo tankai, kurie svaidėsi ta bjauria violetine šviesa, po kurios driokstelėdavo patrankos šūvio arba automato papliūpa… Prie bokšto išbuvome iki 5.00 val. ryto.
Tai baisi naktis, kurios neužmiršiu niekada gyvenime.
1991 m. sausio 22 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 22
Lapų Nr. 30–31