Gerb. Aukščiausiajai Tarybai
Pranešimas
Turiu garbės pranešti komisijai, kuri renka duomenis apie okupantų siautėjimą tą baisiąją naktį. Gal mano duomenys Jums žinomi arba, Jūsų nuomone, nereikšmingi, bet mano atžvilgiu svarbūs.
1991 m. sausio mėn. 12 d., jau naktį į sausio 13 d., budėjau prie AT rūmų ir pastebėjau tokius jaudinančius atvejus, kuriuos pateikiu tokia seka:
1. Kai buvo duotas signalas, kad kareiviai supa Ministrų Tarybą, į įvykio vietą nuskubėjau ir aš. Pastebėjau, kad jau platformininkai apsupti jaunų vaikinų, kurie juos be smurto ir jėgos nustūmė nuo Ministrų Tarybos rūmų. Aktualu buvo tai, kad jaunuoliai žaibiškai atskubėjo į pagalbą nuo AT rūmų ir korektiškai elgėsi, ragindami nemušti platformininkų, neiššaukti provokacijos. Labai būčiau patenkintas, kad jauni karžygiai būtų neužmiršti ir jiems išsakyta padėka.
2. Kai po Radijo ir televizijos komiteto bei Televizijos bokšto užgrobimo, kada buvo pralietas Lietuvos Didvyrių kraujas, Aukščiausiosios Tarybos gerb. Pirmininkas ponas V.Landsbergis ir kiti AT deputatai kreipėsi į saugotojus, prašydami apleisti aikštę, atsakėme – ne. Didžiuojuosi savimi ir visais tais, kurie buvo aikštėje ir nepabūgo okupantų žiaurumų, o suakmenėję laukė mirties.
3. Kitas momentas. Iš vakaro buvau girdėjęs apie kai kurių VRM darbuotojų išdavikišką pasitraukimą iš VRM darbuotojų gretų – jie nuėjo kartu su „naktine TSKP“. Ir štai (laiko neužfiksavau) atėjo VRM darbuotojų, t.y. milicijos-policijos būrys, saugoti AT rūmų. Aš prieš juos nulenkiau galvą, nes jie ėjo laukti mirties. Kada mes ant milicijos pareigūnų spjaudėme, o tie už mūsų brangią Lietuvą ryžosi galvas paguldyti. Įsivaizduojame, ką su jais būtų padarę kraugeriai. Man ašaros nuriedėjo, kai pamačiau juos stojant sargybon, ginti mūsų Parlamento. Du didžiausi skirtumai tarp tų pareigūnų, kurie išdavikiškai pasitraukė ir nuėjo su platformininkais, ir šių pareigūnų, mano manymu, dar gyvų didvyrių.
4. Gal apie 4.00 val. ar 4.30 val. įbėgo į minią, esančią prieš AT rūmus, vyriškis apie 40 m. amžiaus, apsirengęs džinsinėmis kelnėmis ir tokios pat medžiagos švarkeliu-striuke, be kepurės. Pradėjo su rankomis skėsčioti ir šaukti atsisukęs į uniformuotus saugotojus. Iš pradžių šaukė lietuviškai „sušaudykite mane, sušaudykite mane“, paskui tą patį kartojo rusų kalba. Civiliai saugotojai sugriebė minėtą asmenį ir nunešė į greitosios medicinos pagalbos mašiną.
5. Sekmadienį, t.y. sausio 13 d., apie 10–11 val., stovėjusiam asmeniui iškrito metalinis strypas. Neaišku, kokiems tikslams tai buvo pasiruošęs.
1991 m. sausio 22 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 21
Lapų Nr. 30–31