Įvykiai prie Televizijos bokšto
Ekskursijų biuro pastate išgirdome pranešimą: „Yra duomenų, kad juda tankai”. Su drauge nuėjome prie pat Televizijos bokšto. Atsistojome iš kairės. Ten žmonių grandinė buvo skystoka. Ją sudarė daugiausia jauni žmonės. Vėliau išgirdome grasinančius tankų šūvius. Niekas nesitraukė. Paskui įvykiai klostėsi greitai: šviesos, tankai, desantininkai. Mes lenkėmės, nes atrodė, kad šaudo tiesiai į mus, krito stiklai. Ir su visa minia, aš ir mano draugė, judėjome į apačią. Panikos nebuvo. Ten pamatėme daug greitosios pagalbos automobilių. Aš ir mano draugė esame felčerės. Pradėjome teikti pagalbą. Žmonės davė vatos, perrišamos medžiagos. Matėme tokius sužeidimus: kirstinės žaizdos, kontūzija, žaizdos, sukeltos sprogstamų paketų, smegenų sutrenkimai nuo buožių, šautinės kojų žaizdos. Taip pat matėme ir vieną žuvusį žmogų.
Mačiau, kaip tankai dideliu greičiu suko ratus, norėdami išvaikyti žmones, stovinčius ties tvora. Vienas jaunuolis tiesiog stovėjo prieš desantininką, kuris jam įrėmė šautuvą į krūtinę. Desantininkas pasimetė ir norėjo jam trenkti lazda, bet ranka nepakilo.
Vėliau kartu su GMP į I tarybinę ligoninę vežėme jauną kaunietį, kuriam su buože trenkė per galvą.
1991 m. sausio 25 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 21
Lapų Nr. 1–2