Viso mūsų buvo apie 50 žmonių. Vadovavo 2 lyderiai iš Krašto apsaugos departamento. Prieš prasidedant susirėmimui mums buvo išduotos tik dujokaukės ir po pakelį binto. Apsiginklavome patys kuo tik galėjome: geležinėmis lazdomis, pagaliais ir t.t. Mes aštuoniese kartu su vienu lyderiu turėjome atsitraukdami užlipti į antrą aukštą, ten nuversti paruoštas barikadas, užremti duris ir pasprukti iš antro aukšto nusileidžiant virve ir vamzdžiu. Po tanko šūvio, išbyrėjus langams, kareiviai pradėjo veržtis pro žmonių grandines. Prie pat langų mačiau stovinčias kelias moteriškes (pagyvenusio amžiaus), laikančias rankoje degančias žvakutes, kurios neišvengė desantininko automato buožės smūgio. Toliau man būtų sunku ką pasakyti, nes mes visi (8) užsidarėme viršuje, kai tik nuvertėme paruoštus suolus ant laiptų. Iš šildymo centro, antrame TV bokšto kur mes pasislėpėm aukšte, turėjome pro evakuacinį liuką nusileisti žemyn paruošta virve. Tačiau to padaryti negalėjome, nes ties ta vieta privažiavo tankas ir tanketė, o visa apatinė pastato dalis jau buvo užimta kareivių, kurie vis dar pleškino iš automatų nežinia kur ir į ką. Buvo pastatyti du sargybiniai prie pat mūsų nuleisto vamzdžio, tikriausiai jie suprato mūsų manevrą. Tankų vadai lakstė kaip pamišę ir keikėsi net garsiau už mašinų ūžesį. Mums teko išbūti užsidarius evakuacinėje angoje gal pusę valandos, nes, pastebėję patalpoje vaikštant darbuotojus (rusų tautybės), bijojome, kad mūsų neišduotų. Taip iš mūsų aštuonių likome keturi, nes kiti, apimti panikos, pasislėpė kažkur patalpoje, daugiau su jais nesusitikau. Nuvažiavus tankams ir pasitraukus kareiviams mums teko laimingai nusileisti. Lydimi kareivių šūvių pasitraukėme per miškelį iš bokšto.
1991 m. sausio 25 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 19
Lapų Nr. 32–33