Tą siaubingą š.m. sausio 13 naktį pabudau apie 1.45 val. nuo šūvių trenksmo. Supratau, kad šturmuojamas Televizijos bokštas. Greit apsirengiau ir išbėgau prie jo. Atbėgus prie bokšto prieigų iš Lazdynų pusės, pamačiau bokšto teritorijoje važinėjančius tankus, kartas nuo karto šaudančius iš savo patrankų, kurių šūvius palydėdavo automatų šūvių serijos arba pavieniai šūviai. Pribėgau prie žmonių, stovinčių prie bokšto, atsisukusių į Lazdynų pusę, prisijungiau prie jų. Tuo metu žmonės prasiskyrė ir pamačiau, kad keli vyrai ant rankų išneša žmogų. Nešantys vyrai prašė padėti nešti sužeistąjį. Greta nešamojo buvo vaikinas, kuris kartojo, kad nušovė jo geriausią draugą. Tuomet aš paėmiau iš kairės pusės sužeistąjį per nugarą ir padėjau nunešti į namo, esančio Sudervės gatvėje Nr. 37, kiemą. Leidžiantis nuo bokšto kalniuko į gatvę šaukėme “Gydytoją!”. Tačiau greitosios pagalbos nebuvo. Tuomet privažiavo pačios naujausios markės tamsiai raudonos spalvos “Moskvičius”, ar tai devintukas “Žiguli”, sužeistąjį įkėlėme į jį ir paguldėme ant užpakalinės sėdynės (sėdynės buvo šviesios spalvos). Po to mašina per kiemus išvažiavo. Nešant sužeistąjį jis jau nieko nekalbėjo ir nedejavo, tik vienu metu girdėjau jo kriokimą, per mano rankas bėgo kraujas. Manau, kad nešant jis mirė.
Po to kurį laiką dar buvau tame kieme ir mačiau kaip atnešė dar du vyrus, kuriuos greta paguldė ant žemės, žmonės sakė, kad jie jau mirę. Jų galvos buvo nukreiptos į priešingas puses. Po to juos išvežė greitosios pagalbos mašina.
1991 m. sausio 26 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 19
Lapų Nr. 11–12