1991 metais sausio 13 naktį, apie 1.50 val., klausydamiesi radijo imtuvo išgirdome pranešimą, kad Televizijos bokšto link artinasi tankų kolona.
Mano žmona R.Paulauskienė ir jos draugė įsėdome į automobilį ir nuvažiavome link Televizijos bokšto – atvykome iš Lazdynų prekybos centro pusės prie laiptų, kurie veda prie bokšto. Užlipus laiptais, pasakiau, kad eitų prie bokšto, pats nubėgau pažiūrėti kur šaudė tankai, ant skardžio. Apačioje stovėjo du sunkieji tankai: vienas iš jų šaudė, nuo šūvių byrėjo automobilių “Žiguli” priekiniai stiklai bei namų langų stiklai, o kito tanko sukosi bokštelis su patrankos vamzdžiu, traiškydamas šalia stovėjusius autobusus. Vienas iš tankų leido dūmus, nuo kurių žmonės, netgi esantys ant skardžio, duso negalėdami kvėpuoti. Bestovėdamas ant skardžio išgirdau, kad skubėtume prie bokšto, nes ten jau atvažiuoja tankai. Kadangi anksčiau dvi dienas budėjau prie Televizijos bokšto, žinojau, jog tvoroje yra praėjimas, pro kurį ir patekau prie bokšto. Aplink bokštą jau stovėjo kelios eilės žmonių. Jie susikibę rankomis skandavo “Lietuva!” Nubėgau į tą pusę, t.y. nuo miško, iš kur pasirodė tankai. Pribėgau prie pirmoje eilėje stovinčių vyrų, susikibom rankomis.
Priešais mus bėgo kareiviai, šaudydami iš automatų virš mūsų galvų į bokšto langus. Pribėgęs vienas kareivis abiem rankom laikydamas automatą smogė iš kairės stovintiems vyrams, po to per visus stiklus įsiveržė į Televizijos bokštą, prieš antrąjį kareivį bėgo jaunas vyras, tačiau buvo nublokštas. Mūsų eilė pradėjo trauktis į dešinę bokšto pusę, kareivį, bėgantį prie bokšto, vyrai pastūmė. Šis paleido seriją iš automato, nuo kurios du žmonės liko gulėti ant asfalto. Pamatęs gulinčiuosius pradėjau šaukti, kad padėtų išnešti, nes į mus riedėjo lengvieji tankai, taip pat šaudydami, be to buvo girdėti šalia sprogstantys paketai. Nešdamas kviečiau daktarą, sužeistąjį paguldėme ant žolės ir bėgome prie antro gulinčio žmogaus, tačiau toje vietoje jau buvo desantininkai. Teko atsitraukti prie toliau stovinčių žmonių, staiga pastebėjau, kad į mus bėga kareivis be šalmo kažką šaukdamas. Iš minios prieš jį iššoko keli vyriškiai. Kareivis paleido seriją iš automato, nuo kurios du vyrai liko gulėti… Paimti jų iš karto nepavyko, nes užstojo tankas. Vėliau mačiau, kad vienas vyriškis nešė nušautąjį užsidėjęs ant nugaros. Vienas žmogus buvo nublokštas tanko, mačiau, kaip sukniubęs keturiomis ropojo į šalį.
Vėliau, kada žmonės buvo atskirti kareivių ir tankų nuo Televizijos bokšto, ėjau aplink bokštą ieškodamas žmonos. Prieš įėjimą į bokštą prie manęs pribėgo vyriškis, prisistatė Norvegijos televizijos bei radijo korespondentu ir prašė parodyti, kur yra Aukščiausioji Taryba. Tada vienas iš šalia esančių pasisiūlė nuvežti savo mašina. Man bestovint pro mane praėjo vyriškiai, vienas jų nešė virš galvos iškėlęs filmavimo kamerą, kitas – švietė prožektoriumi. Desantininkai tai pastebėjo, davė nurodymą tankistui, šis, vairuodamas tanką, metėsi į žmones, išblaškė visus. Man pačiam teko bėgti ir vos spėjau surasti tvoroje praėjimą. Išbėgau už tvoros paskutinis iš civilių žmonių. Už kokių 20 metrų tvora buvo išlaužta, prie pat jos stovėjo tankai bei desantininkai.
P.S. Man neaiškus buvusių Televizijos bokšto viduje žmonių likimas. Stebint dieną jame buvo daug jaunų vyrų, o kiek teko stebėti bokšto užpuolimo metu ir užėmus, nė vienas vyriškis iš ten neišėjo.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 19
Lapų Nr. 1–5