Sausio 12 dienos naktį, t.y. lygiai prieš parą iki kruvinojo sekmadienio prie Televizijos bokšto, buvo rodomas Gorbačiovo portretas, aprengtas desantininko uniforma, jūreiviškais marškinėliais.
Tankai iš Laisvės prospekto prie bokšto atžlegėjo sausio 13 d. 1.20 val. Tankus, sukant jiems link Televizijos bokšto, tuoj pat apsupo žmonės. Skandavo: “Lietuva, okupantai, fašistai!” ir neleido prasiveržti. Neužilgo jie pradėjo šaudyti iš pabūklų, pradėjo byrėti gretimų namų langų stiklai. Pasigirdo balsai, kad tankai pradeda artėti iš kitos bokšto pusės. Kadangi negalėjau matyti tankų iš Sudervės gatvės pradžios, nematė jų ir kiti, žmonės pradėjo šaukti, kad tai provokacija, norima mus atitraukt nuo šių tankų, berods numeriais 210, 211. Pasigirdus šaudymui nuo bokšto, visi puolėme į kalną, prie tvoros, tvora neatlaikė, griuvo netoli centrinio įėjimo ir visi žmonės pradėjo bėgti prie bokšto. Tuo metu pradėjo nešti sužeistuosius. Mes su drauge pamatėme sunkiai sužeistą merginą, kurią nešė žemyn prie greitųjų pagalbų mašinų. Prie bokšto šaudymas nesiliovė. Pažiūrėjome pro kur prasiveržė tankai, ten buvo visiškai sutraiškytos dvi lengvosios mašinos, sudaužyta savivartė. Vėl puolėme į kalną prie bokšto, tuo metu nešė jau daug sužeistųjų, nesiliovė šaudymas iš tankų ir automatų, bokšte pastoviai buvo daužomi langai iš vidaus, turbūt desantininkams šturmuojant aukštus. Iš ginančiųjų pusės jokio šaudymo nesigirdėjo, snaiperių, kaip aiškina desantininkai, niekur nesimatė ir nesigirdėjo. Bėgant vėl prie bokšto, atsitraukiantys nuo bokšto žmonės patarė jau ten nebeeiti, nes viską, t.y. visą bokštą, apsupo tankai ir desantininkai. Tai truko turbūt mažiau nei valandą. Žmonės, susirinkę apačioje, skandavo “Lietuva, fašistai, okupantai, bėda!” Tankai prie Sudervės gatvės vis dar buvo apsupti žmonių ir gana ilgai nesitraukė, o nuo bokšto pusės vis girdėjosi šaudymas. Tuo metu nuo Laisvės prospekto tilto pasirodė apie 100 labai skubančių žmonių grupė. Žmonės puolė prie jų, trumpam jie buvo sustabdyti, vėliau supratome, kad tai buvo Burokevičiaus komanda, nes neužilgo pasigirdo iš bokšto kreipimasis į žmones. Kaip jis išdrįso tuo metu kreiptis protu negaliu suvokti iki šiol, po tų baisių žudynių, žmonių traiškymo tankais ir šaudymo.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 18
Lapų Nr. 44–45