BOKŠTAS
Jo gelsvuose, vėjo šiurenamuose plaukeliuose aš regėjau Lietuvos gyvybę...
Laisvės dienos ir viltys –
pro kraujuojantį šydą...
Išdraskytom žaizdom tylūs kūnai sūnų!
Lietuvos Vatikanas kraujo žvakėm pražydo:
Draiko garbaną gelsvą,
liečia stingstančias lūpas
kruvinoji naktis milžinų.
Pro prožektorių srautą,
pro riaumojantį žvėrį –
Iš beginklių krūtinių –
L i et u v a ! L i e t u v a !
Ak, žalioji veja mūsų kraują sugėrė,
Ir po tankų vikšrais mylimosios galva...
Žmogžudžiai – be tėvynės,
be motinos, tėvo, globėjo
Atsistojo ratu
ant krauju pašlakstytos žolės.
Išsižergę panteros
į Lietuvą laisvą žiūrėjo, –
Negalėjo – žvėries pagimdyti! – aprėpti
didingos kaip laisvė,
drąsios kaip mirtis,
brangios kaip gyvybė šalies…
1991 m. sausio 19 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 54
Lapų Nr. 10