1991 m. sausio 13 d. įvykių aprašymas
1991 m. sausio 12 d. 19 val. su grupe Druskininkų gyventojų autobusu (48/70 LIG – gali būti netikslu) išvykome į Vilnių budėt prie svarbių objektų. Tiksliai kur budėsime dar nežinojome. Atvažiavus į Vilnių pasiskambinome ir buvome nusiųsti prie Televizijos bokšto. Vietoje buvome 21.30 val. Iki 24 val. prie Televizijos bokšto buvo ramu. Po to kelis kartus per garsiakalbį krašto apsaugos vyrukų vyresnysis pranešdavo informacijas apie minioje vaikščiojančius persirengusius kariškius, apie galimą puolimą 3–5 val. nakties. Klausėmės per radiją transliuojamos TV programos. Kada Bučelytė sakė paskutinius sakinius, žmonės storu žiedu jau juosė bokštą ir laukė. Karinė technika, kurios nuo bokšto nebuvo matyti, atvažiavo prie mašinų stovėjimo vietos, šlaito apačioje. Pradėjo šaudyti. Aš stovėjau prieš administracinį pastatą. Puolimo laukėme iš priekio, kur šlaito apačioje šaudė tankai. Ir visiškai netikėtai, per kelias sekundes, tankai ir tanketės išniro iš kairės pusės. Jie važiavo gatvele aplinkui bokštą. Sustojo vienas prieš kitą apie 3–5 metrų atstumu. Paskui privažiavo dengta mašina, iš kurios pasipylė ginkluoti smogikai. Pirmiausiai pradėjo šaudyti tankai. Iš viršaus krito tinko gabalai, dužo stiklai. Mūsų pusėje puolimas dar nebuvo prasidėjęs, kai krašto apsaugos vyrukai išmušė langą ir kairiau mūsų pradėjo lieti vandenį. Atsisukęs į tą pusę pamačiau, kad viduje jau buvo prasiveržusių kariškių. Kas daužė langus, susigaudyti buvo sunku. Įvykiai klostėsi labai greitai. Viduje prasidėjo mūšis. Šaudė automatai. Nukreipęs vamzdį į bokštą iššovė ir tankas. Priešais mus stovintis tankas pradėjo suktis ir važiuoti į minią. Pasisekė išsilenkti. Ar užvažiavo ant žmonių – nemačiau. Per tarpą tarp tankų pradėjome trauktis. Iš viršaus krito stiklai. Tik parvažiuodamas pajutau skausmą petyje, buvo sudrėkę marškiniai ir prilipę. Buvo prakirsta nedidelė skylutė striukės petyje ir per visus megztinius prakirstas petys. Kaip tas atsitiko – nepajutau. Traukėmės jau kaip kas galime. Aplinkui bokštą ir viduje šeimininkavo kariškiai.
Apie 2.50 val. nusileidau nuo šlaito. Apačioje, kur stovėjo daug lengvųjų mašinų ir autobusų, riogsojo du tankai. Į šalia stovinčias greitąsias buvo nešami sužeistieji, o gal jau žuvusieji. Tankai sukinėjo savo vamzdžius, gąsdino žmones. Kartais iššaudavo. Mūsų autobuso du langai buvo išmušti. Vienas išlėkęs su visomis gumomis, tikriausiai nuo oro bangos (tanko šūvio), kitas – sutrupintas. Į namus išvažiavome 1991 m. sausio 13 d. 4.30 val.
Parvažiuodami visi buvome įsitikinę, kad ir Aukščiausiosios Tarybos rūmai jau paimti. Radijo imtuvo neturėjome ir jokių žinių negirdėjome. Parvažiavome be jokių incidentų.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 17
Lapų Nr. 38–40