Apie 12 val. per radiją išgirdau, kad desantininkai šturmuoja Spaudos rūmus. Sėdau į mašiną ir prie rūmų atsiradau apie pusę pirmos. Rūmai jau buvo užimti. Įėjimo hole buvo gausiai prilieta vandens, ištampytos gaisrinės rankovės, pridaužyta stiklų, išvartyti, sulaužyti baldai. Viduje buvo kareiviai. Lauke užvestais varikliais stovėjo tanketės ir šarvuočiai. Žmonės rinkosi iš visų pusių. Tuo metu atvežė naujų kareivų ir išrikiavo po du ant asfalto Kosmonautų prospekte. Iš už Spaudos rūmų atvažiavo keturi tankai.
Trys iš jų sustojo žaliojoje vejoje tarp Kosmonautų prospekto važiuojamų juostų, atsisukę į Spaudos rūmus, o vienas pradėjo vaikyti žmones nuo gazono, važinėdamas nemažu greičiu, sukiodamas vamzdį žmonių galvų lygyje. Dauguma žmonių pasitraukė ant šaligatvio prieš Spaudos rūmus. Tankas, privažiavęs prie asfalto krašto ir atsisukęs į Spaudos rūmus, iššovė tuščiai. Priekyje jo stovėjo išrikiuoti kareiviai, o už jų minia žmonių. Aš stovėjau šalia tanko (apie 10 m) ir mačiau, kaip į orą po šūvio išlėkė kažkieno kepurė. Kareiviams buvo duota komanda ir jie pradėjo persirikiuoti. Aš perėjau ant šaligatvio.
Staiga pasigirdo smarkus šaudymas iš automatų – tai kareiviai (o jų buvo apie šimtą) pradėjo per minią veržtis prie centrinio įėjimo. Tuo pat metu kažkas nuo gatvės šaudė tikromis kulkomis į virš įėjimo esantį parapetą. Tinkas byrėjo žmonėms ant galvų. Man susidarė įspūdis, kad buvo šaudoma nuo karinės technikos.
Kareiviai prasiveržė tik iki laiptelių, nors jie ir šaudė, ir mušė buožėmis. Žmonės atstūmė juos plikomis rankomis. Tuo metu aš buvau antroj–trečioj eilėje ant laiptelių. Mačiau sukruvintus penkis žmones. Man iš dešinės stovėjo vyras, kurio veide buvo smulkių žaizdelių ir bėgo kraujas. Kaip jis sakė, jam į veidą buvo iššauta iš automato. Vyrai rado ir sveikų šovinių. Kulkos buvo užtaisytos balta plastmase.
Kareiviai buvo išrikiuoti prieš Spaudos rūmus po 5–6 eilėje. Mes ant laiptelių susikibome rankomis ir pradėjome dainuoti. Atsirado mūsų chorui ir dirigentas. Dainavome įvairias lietuviškas dainas, bandėme įtraukti į dainavimą ir kareivius su daina “Slavnoje more sveščnyj Baikal”. Kareiviai buvo kelis kartus perrikiuojami, buvo atvesta ir išrikiuota už kareivių apie 15 “juodųjų berečių”, apginkluotų karabinais su durtuvais. Po kiekvieno kareivių perrikiavimo mes laukdavom puolimo, o atėjus “beretėms” kalbėjom, kad tie tai “nesiceremonys”.Taip tęsėsi, kaip man atrodė, apie 1.5 val. Nuo įtampos labai pavargau. Po to kareiviai buvo įvesti į rūmus per kitą įėjimą.
Man atrodo, kad šia operacija kariškiai tikėjosi, jog mes neišlaikysime ir kas nors mes akmenį, iššaus, o tada … Rūmai tai juk buvo jau užimti.
1991 m. sausio 11 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 17
Lapų Nr. 1–3