1991 m. sausio 12 d. mudu su broliu budėjome prie Televizijos bokšto. Vakare grįžome truputį numigti, o tėvai išėjo budėti. Gyvename netoli nuo bokšto. Net nenusirengę prigulėme. Vos spėjome užmigti, mus prižadino siaubingas sprogimas. Išbėgome į lauką. Link bokšto, be mūsų, bėgo ir daugiau žmonių. Pribėgome arčiau, prie tilto ir toliau stovėjo tankai. Vienas tankas stovėjo sankryžoje ir sukinėjo vamzdį į visas puses, norėdamas nuvaikyti apspitusius žmones. Ties sankryža užlipome ant kalno, kur jau buvo daugiau žmonių. Skandavome “Lietuva”, “fašistai”… Apačioje tankas toliau vaikė žmones, sukiodamas vamzdį, sudaužė autobusą. Kitas tankas, stovintis šalia, leido kažkokius baltus tirštus dūmus, nuo kurių buvo sunku kvėpuoti, smirdėjo dyzeliniu kuru. Pasigirdo šūkiai, kad tankai veržiasi pro kitą pusę. Mes nubėgome prie centrinio įėjimo. Ten buvo didelė žmonių minia. Visą tą laiką siaubingai šaudė tankai, nuo jų šūvių byrėjo aplinkinių namų langų stiklai. Per garsiakalbį girdėjosi balsas “…atakuoja, bet mes dar gyvi…”, garsiakalbyje pasigirdo automato šūviai ir jis nutilo. Maždaug tuo pačiu metu prasidėjo automatų šūviai ir prie bokšto. Pasigirdo kalbos, kad bokštas užimtas. Kažkoks žmogus šaukė gydytoją. Žmonės prasiskyrė ir pradėjo vieną po kito nešti sužeistuosius. Pradėjome ieškoti tėvų. Matėme sutrintą sunkvežimį su smėliu, tai, kas liko iš “Moskvič”. Einant gatve matėme gulintį nušautą žmogų. Vėl užlipome ant kalno, prie bokšto vis dar šaudė, aplink bokštą sukinėjosi tankai, šviesdami savo galingais prožektoriais. Tankai, kuriuos palikome sankryžoje, stovėjo toliau, sukinėjo vamzdį ir dūmijo. Pradėjo šnekėti kažkieno balsas per garsiakalbį: “Broliai lietuviai… valdžia perėjo į darbininkų ir valstiečių rankas…eikite namo, jūsų laukia vaikai, seneliai…” Toliau šaudė, girdėjosi, kaip pro šalį prazvimbė kulka. Nuo tilto pusės keistai žygiavo kolona civiliai apsirengusių žmonių. Mums ir aplinkiniams ta kolona kažkodėl nepatiko. Visi pradėjo švilpti, rėkti. Kolonai priartėjus, žmonės ją užpuolė, susistumdė. Kažkas bėgiojo, viskas susimaišė. Neradę tėvų, nusprendėme grįžti namo. Grįždami sankryžoje už tilto matėme atvažiuojančias naujas tanketes ir kitas karines mašinas. Grįžome namo apie 4 val., tėvų nebuvo, todėl vėl išėjome prie bokšto.
Kai grįžome, žmonės jau buvo nuvaryti nuo kalno. Ten stovėjo tanketės ir kareiviai, žmonių buvo gerokai sumažėję. Suradome gyvus ir sveikus tėvus. Dar vis girdėjosi pavieniai automatų šūviai. Truputį pabuvę, apie 5.30 val., grįžome namo, klausėme radijo.
Dieną praleidome prie Aukščiausiosios Tarybos.
1991 m. sausio 25 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 16
Lapų Nr. 59–60