Dėl š.m. sausio 13 d. tarybinės kariuomenės okupacinių kruvinų veiksmų prie Televizijos bokšto
Š.m. 13 d. naktį (1.25 val.), išgirdęs pirmutinius sunkiųjų tankų pabūklų šūvius, išbėgau iš namų Perkūno gatvėje prie Televizijos bokšto. Ant tilto virš Kosmonautų prospekto ir toliau prie bokšto jau stovėjo sunkūs ir vidutiniai tankai, kurie šaudė su pertrūkiais iš savo pabūklų (tuščiais sviediniais), vėliau leido dujas, kurios graužė akis. Supratau, kad šiuos tankus jau sustabdė žmonės. Tuo metu danguje pasirodė trys signalinės raketos – paskutinė buvo žalia. Supratau, kad tai tikri karo veiksmai ir reikia laukti tikro karinio puolimo paimant bokštą. Tada perlipau su kitais žmonėmis per tvorą ir nubėgau prie pat bokšto stiklinių langų. Čia, aplink bokštą, susiglaudę stovėjo žmonės, sudarydami žiedą (2,5–4 m pločio).
Atsistojau pirmoje išorinėje grandinėje, susikibome rankomis. Už kelių minučių iš Lazdynų rajono miškelio pusės suriaumojo tanketės, tankai, su įjungtomis šviesomis išriedėjo ir išsirikiavo prieš bokštą, prieš mus. Žmonės sunerimo, bet niekas iš jų, sudariusių žiedą prie stiklinių bokšto langų, pamatęs atšliaužiančius ir riaumojančius tankus ir šarvuočius neišsigando, susikibę rankomis stovėjom ir laukėm savo likimo. Tankai išsidėstė lanku įjungtomis šviesomis ir šaudydami (tuščiais) pradėjo puolimą. Tai buvo tikra psichinė karinė ataka, be jokio išankstinio įspėjimo. Sausumos tankai, šarvuočiai tratėjo kulkosvaidžiais, šaudė pabūklai (tuščiais), šaudė tikromis trasuojančiomis kulkomis, bet žmonės neišsigando, niekas nebėgo iš grandinės. Tankai, didindami psichinę ataką, žiedu apstojo mus apie 3 metrų atstumu ir paspartino šaudymą. Iššokę desantininkai susigrupavę pasiruošė puolimui. Prieš tai, 4 m atstumu nuo manęs, numetė prie lango, už žmonių nugarų, vieną sprogstamą užtaisą. Toje vietoje pakilo baltų dūmų debesys. Stovėję toje vietoje du jaunuoliai, tarnavę armijoje (vienas iš jų aukšto ūgio, vėliau jis žuvo), visus nuramino, kad šių sprogimų nebijotų. Tada desantininkai metė ten antrą sprogstamą užtaisą ir už keliolikos sekundžių į tą vietą metėsi desantininkai šaudydami į žmones. Mačiau, kaip iš tos vietos jaunuoliai iš karto greitai išnešė du nukautus žmones. Likę žmonės norėjo uždaryti prasiveržimo angą, bet kiti desantininkai, verždamiesi nušovė dar vieną žmogų, kuris liko gulėti susirietęs ant grindinio ir kurį jaunuoliai greitai išnešė prie tvoros.
Toliau mus visus, stovėjusius prie lango, tankai ir desantininkai nustūmė nuo langų 5–6 m atstumu, desantininkai be perstojo šaudė (tuščiais) iš automatų prie veido, į kojas.
Žmonės atsitraukė nuo tankų ir susibūrė toliau žiedu. Mačiau toliau nuo savęs (3 m), kaip jaunuoliai išnešė dar du žmones be gyvybės žymių ir vieną pašautą į kojas. Stovėdami aplink šaudančius tankus, mes skandavom “Lietuva”. Desantininkai mus pamažu stipriai šaudydami ir tankais nuvarė už tvoros.
Būdami prie stiklinių langų girdėjome atskirus šūvius viršutiniuose aukštuose, tai truko apie 15 min.
Protestuoju prieš kruviną susidorojimą, prieš tarybinės armijos panaudojimą žudant taikius gyventojus, prieš okupacinį režimą Lietuvoje.
1991 m. sausio 16 d.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 16
Lapų Nr. 45–47