Prie Televizijos bokšto su draugais atvažiavome be penkiolikos minučių dvi (apytiksliai). Apėjome aplinkui ir pamatę, kad ten ramu, ruošėmės vykti prie Aukščiausiosios Tarybos. Tik staiga prasidėjo šurmulys, žmonės ėmė vienas kitą perspėti, kad atvažiuoja tankai. Mes, kaip ir kiti žmonės, įsiliejome į minią ir apjuosėme bokštą. Tankų atvažiavimą paliudijo nuaidėjęs galingas sprogimas apačioje, nusileidus nuo kalniuko. Šaudė iš tanko pabūklo. Dalis žmonių prie apačioj stovinčių tankų ir susibūrė. Po kiek laiko kita tankų ir šarvuočių kolona akinančiai įjungtais prožektoriais pradėjo veržtis prie bokšto iš Žvėryno pusės. Lydint tankų pabūklų gausmui, desantininkai pradėjo veržtis į bokštą. Dužo stiklai, girdėjosi automatų šūviai. Kartais iššaudavo tankai, nuo kurių šūvių linko kojos, jautėsi skausmas ausyse. Kai desantininkai jau šeimininkavo bokšte, per garsiakalbį pasigirdo žodžiai : “Lietuvos Parlamentas nebeteko galios ir perėjo į mūsų komiteto rankas… Atėjo demokratinė valdžia”. Kalbėjo lietuviškai. Matomai oratorius sėdėjo vienoje iš kovinių mašinų.
Nusileidome nuo kalniuko žemyn. Ten ir būriavosi žmonės. Skandavo “Fašistai”, “Okupantai” ir taip toliau. Vienas šarvuotis, kurį buvo glaudžiai apsupę žmonės, staiga pradėjo važiuot pirmyn. Žmonės trauktis neskubėjo…
Viena paskui kitą pravažiuodavo greitosios pagalbos mašinos, skubančios į pagalbą nukentėjusiems. Vienai iš jų kelią pastojo pradėjusi sukinėtis tanketė. Vairuotojas nesiryžo rizikuoti ir apsisukęs nuvažiavo aplinkiniais keliais.
Dar kiek pastovėję, mes su draugais išvažiavome.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 16
Lapų Nr. 41–42