Tai įvyko iš sausio 12-osios į 13-osios naktį. Maždaug pusė dviejų. Tankai pradėjo supti Televizijos bokštą. Stovėjau prie laiptų link bokšto. Tankai pradėjo supti bokštą, šaudė iš tankų ir šautuvų. Žmonės meldėsi, giedojo “Marija, Marija”. Aš prašiau Mariją šv.Panelę gelbėti mus. Tuoj pat pradėjo nešti sužeistus vyrai. Mes perbėgome į gatvę, tankai buvo ir gatvėje, kur žmonės laikė juos. Stovėjo vienas po kito trys ar keturi tankai. Žmonės stovėjo prieš tankus, šaukė: “Fašistai, okupantai”. Vienas jaunuolis užlipo ant tanko vamzdžio norėdamas sulaikyti, kad nešaudytų, tai su vaikinu sukinėjo vamzdį nutaikydamas tai į vieną, tai į kitą, kol žmonės jo nenutraukė nuo tanko. Ant tilto taip pat stovėjo du tankai, juos taip pat laikė žmonės. Negalėdami prasiveržti leido dūmus, kurie buvo savotiško kvapo. Taip tankas išlaikė apie 1,5–2 val. Po to prasiveržė, vos neužvažiavo ant jaunuolio. Viršuje tankas gainiojo žmones, spaudė prie tvoros, nors jau bokštas kareivių buvo užimtas. Tai buvo tarp 3–4 val. Tankai prasiveržę pro žmones nuvažiavo. Per tiltą dar važiavo kiti tankai, ėjau viena ir iškėlusi ranką sušukau “okupante“, kareivis sėdėjo (ar stovėjo) viršuje tanko, paleido iš šautuvo seriją į mane, tad jie jau šaudė tuščiais šoviniais. Per tiltą ėjo apie 70 Burokevičiaus pagalbininkų į pagalbą. Žmonės šaukė “išdavikai”, bet jie ėjo ramiai, nuleidę galvas, bijodami pažiūrėti žmonėms į akis. Aš išėjau be 10 min. 4 val., bet vis dar šaudė. Mačiau labai daug žmonių sužeistais veidais. Baisu, kas vyko tą naktį.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 15
Lapų Nr. 54–55