Š.m. sausio 12 d. 23.20 val. atvažiavome prie Radijo ir televizijos komiteto. Čia jau buvo susirinkę daug žmonių. Visi taikūs, beginkliai, gražiai bendravo, žiūrėjo televizorių, vėliau klausėsi “Armonikos” ansamblio bei evangelikų koncerto. Pasibaigus koncertui išgirdome informaciją, kad prie Tarpmiestinės telefono stoties mažai žmonių. Nuėjome. Pavaikščioję nutarėme grįžti atgal ir beeidami pamatėme, kad važiuoja mašinos su kareiviais ir tankai. Kai atbėgome, iš mašinų jau lipo kareiviai su ginklais, stovėjo tankai. Žmonėsi skandavo “Lietuva”. Prie komiteto pastato stovėjo žmonės, o prieš juos kareiviai, atstatę šautuvus. Mes irgi perbėgom į kitą gatvės pusę prie Komiteto. Visi tikėjome, kad į žmonių minią nešaudys, nevažiuos tankai. Bet apsirikom. Greitai prapliupo automatų serijos, šaudė tankai, buvo mėtomi dujų paketai. Vyrai liepė moterims slėptis už mašinų. Mes traukėmės, buvo tamsu nuo dūmų. Su vyru pasimečiau. Gerklę graužė kažkokios dujos, dar porą dienų po to burnoje jaučiau kažkokį metalo skonį, o visą savaitę džiuvo gerklė, buvo sukepusios lūpos. Mačiau sužeistų vyrų siaubą, moterų verksmą. Buvo ir greitosios pagalbos mašina, kurioje sėdėjo kariškis. Po kurio laiko tankai pasuko prie naujo Televizijos ir radijo komiteto pastato. Ten vėl pradėjo šaudyti, mėtyti dujų paketus, bet žmonės stovėjo. Į laikrodį nežiūrėjau ir nežinau, po kiek laiko truputį aptilo. Susiradau vyrą sveiką ir gyvą. Jis taip pat matė tą patį siaubą. Niekada netikėjau, kad matysiu karą, bet kare šaudoma iš abiejų pusių, o čia tik sužvėrėję, paklaikusiom akim kareiviai. Per garsiakalbį skelbė: “Broliai ir seserys, skirstykitės namo, valdžia darbininkų ir valstiečių rankose”. Tie žodžiai kėlė tik pasipiktinimą. Tam išdavikui mes niekada nebūsime nei broliai, nei seserys. Mes nuvažiavome prie Aukščiausiosios Tarybos, ten prašė moteris eiti namo. Mane vyras palydėjo iki troleibuso. Tai buvo apie 4 val. “Tilto” stotelėje, belaukiant troleibuso, sustojo lengvoji mašina (Nr. T-36-89 ЛK), į ją lipo civiliai apsirengę ginkluoti vyrai, gal penki.
Mes su vyru tikime Lietuva, tikime Parlamentu ir norime Lietuvą matyti nepriklausomą.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 14
Lapų Nr. 53–53