1991 m. sausio 12 d. ir naktį į 13 d. aš buvau Vilniuje, Karoliniškėse, netoli Televizijos bokšto. Apie 1.20 val. išgirdome triukšmą ir motorų gausmą. Pamatėme, kad tankų kolona supa Televizijos bokšto rajoną. Tankai važiuodami 3 kartus šovė iš savo pabūklų. Aš ir giminaičiai priėjome arčiau bokšto. Stovėjome prie to pastato, pro kurį einama norint patekti į bokštą. Gatvėje ir aplink šį pastatą buvo labai daug žmonių ir dar daugiau bėgo iš aplinkinių rajonų. Kažkas pasakė, kad tankai supa visą bokšto teritoriją, tada žmonės lipo ant šlaito, prie ten esančios tvoros. Gyva juosta staigiai apjuosė bokšto teritoriją. Gatvėje, prie įėjimo į pastatą, iš abiejų pusių stovėjo kelią užtvėrusios mašinos. Tai buvo 3 krovininiai ir vienas lengvasis automobilis. Tankų kolona, privažiavusi prie pastatytų mašinų, sustojo, tankai sukiojo vamzdžius, šaudė iš pabūklų ir leido dujas iš išmetamųjų vamzdžių. Jautėsi dyzelinio kuro kvapas. Pieš tuos tankus moterys klaupėsi ir žegnojo. Maždaug apie 2 val. tankai pradėjo ataką iš vienos pusės. Pervažiavo per smėlio barstytuvą ir lengvąjį automobilį. Tuo pat metu pervažiavo vyriškiui per kojas. Tankai nuvažiavo prie bokšto. Kita kolona pasiliko stovėti priešingoje gatvės pusėje prie užblokuotų sunkvežimių. Kas dėjosi prie pat bokšto įėjimo durų negalėjau matyti, nes užstojo pastatas. Girdėjosi šūviai, šaudė iš pabūklų. Kai tankai pradėjo važiuoti šlaito viršuje (iš mūsų stovimos vietos tai buvo dešinėje) mačiau žiaurų vaizdą.
Tankai važiavo tiesiai ant žmonių, paskui pribėgo būrys desantininkų (su šalmais ant galvų) ir su kažkokiais strypais, plonais, ilgais – mušė žmones. O kiti šaudė į žemę. Tamsoje matėsi į žemę atsitrenkiančios ir į viršų kylančios ugnys. Kai tik vykdavo tokia ataka, apačioje šlaito stovintys tankai paleisdavo dyzelinio kuro dūmus. Kadangi buvo vėjuota, tuos dūmus greitai išsklaidydavo. Ir aš mačiau, kad kareiviai kažką kėlė ir nešė. Visą laiką šaudė iš automatų ir tankų pabūklų. Į gyvenamųjų namų pusę leido kažkokius degančius kamuolius.
Maždaug 3.30 val. užgeso šviesos bokšte ir buvo iššautos signalinės raketos. Tikriausiai tai buvo jų “triumfas”. Greitosios pagalbos mašinos vežė ir vežė žmonės. Per garsiakalbį vis ragino ir ragino skirstytis. Kadangi žmonės nesiskirstė, iš tankų buvo paleisti kažkokie kiti dūmai. Tie dūmai turėjo kvapą ir graužė gerklę.
Visus žiaurumo veiksmus ir šaudymus vykdė tik armija.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 14
Lapų Nr.4–6