Įspūdžiai iš Kruvinojo sekmadienio nakties
Aš su dviem draugais, budėję prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, nutarėme eiti prie TVR komiteto. Mums nuėjus truputį daugiau kaip pusę kelio išgirdome per radiją prašant visus, kas gali, vykti prie Televizijos bokšto, beveik tuo pat metu išgirdome motorų burzgimą. Atbėgę prie TVR komiteto pamatėme blyksnius prie TV bokšto, girdėjom šūvių aidą, automatų papliūpas. Nutrūko radijo transliacija. Ir tuoj pasirodė karinės mašinos su kareiviais, viena buvo su garsiakalbiais, šarvuočiai. Susikabinome rankomis, apkabinome šalia stovinčius. Šalia giedojo tikintieji, skandavome “Lietuva”, bet kareiviai ilgai netylėjo, jų tyla truko tol, kol suspėjo iššokti iš mašinų: prabilo automatų serijomis ir sprogstamaisiais paketais, kurie sproginėjo visur ir tarp žmonių, ir po kojomis, ir virš galvų. Nešėm sužeistuosius, pirmąjį įsodinom į taksi. Tuo metu “pragydo” garsiakalbiai, pranešdami, kad valdžią ima į savo rankas “gelbėjimo komitetas”, kad jie paprasti darbo žmonės, o aplinkui siautė siaubingi kareiviai, siaubingais veidais ir kraujo ištroškusiomis akimis. Pro duris į TVR komitetą įeiti nepasisekė, lipo pro langą. Ne visi kareiviai, kurie buvo atvažiavę, išlipo iš mašinų, o tie, kurie išlipo, išsirikiavę šaudė aukštyn į TVR komiteto pastato sieną, nuo sienos skilo gabaliukai ir į šalis lėkė žiežirbos. Atvažiavo tankai, nedaug trūko, kad vienas jų būtų užlėkęs ant greitosios pagalbos mašinos, bet pradėjome vairuotojui šaukti, kad jis greičiau atbulas važiuotų, taip greitosios pagalbos mašina išvengė susidūrimo su tanku. Kareiviai paleido kažkokias dujas, gelsvas, komiteto viduje aidėjo šūviai, visai šalia pravažiuodamas šovė tankas, jo vamzdis buvo nutaikytas į gyvenamąjį namą, esantį kitoje TVR komiteto gatvės pusėje. Šūviai komiteto viduje tilo, ausyse spengė nuo tanko šūvių, sprogstamųjų paketų sprogimų. Komiteto viduje šūvių nebegirdėjome, šalia stovėjo du sugniuždyti policininkai, bet apie bėgimą nė vienas nė negalvojome. Pastate šeimininkavo kareiviai. Nutarėme, kad kitas smūgis bus Aukščiausiajai Tarybai ir patraukėme jos link. Prie mūsų stabtelėjo automobilis ir pavežė iki tunelio. Jie taip pat važiavo nuo TVR komiteto. Važiavome niūriai tylėdami, dar ilgai žodžius gniaužė ašaros, spengė ausyse, linko kojos.
LVNA
Fondo Nr. 9
Apyrašo Nr. 1
Bylos Nr. 13
Lapų Nr. 30–32